Dažnai kaltinami be reikalo
Dažnai kovai apibūdinami kaip triukšmingi ir teršiantys paukščiai, kurie neva iš konteinerių išmėto atliekas ir neretai elgiasi agresyviai – puola žmones ar jų augintinius. Ornitologas, edukacijų „Pažinkime paukščius drauge“ vedėjas Gediminas Petkus sako, kad tai ne visai tiesa.
„Dažnai kovų lizdai naikinai, nes manoma, kad tai yra agresyvūs paukščiai, tačiau taip nėra, jie niekada nepuola žmonių. Tai daro pilkosios varnos. Kai jų jaunikliai jau iššoka iš lizdų, joks žmogus negali prieiti arti. Jos puola ir bando nuvyti nuo savo jauniklių. Taip kovai niekada nesielgia.
Taip pat klaidingai manoma, kad kovai iš konteinerių traukia šiukšles ir jas visur išmėto. Taip taip pat dažniausiai elgiasi pilkosios varnos. Bet savivaldybėse, kurios stato uždarus konteinerius, šios problemos nebelieka. Ten mažėja ir varninių paukščių, nes nebelieka lengvai pasiekiamo maisto“, – paaiškina paukščių žinovas.
Anot jo, tai, kad žmonės dažnai kovams priskiria varnų elgesį, prisideda prie to, jog šie paukščiai yra žmonių nemėgiami ir kyla noras juos išguiti.
„Kovas yra juodas paukštis, turintis pilką snapą“, – primena jis.
Galima prisidaryti daugiau problemų
G. Petkus sako, kad kovai įsikuria kolonijomis, todėl jautresniems žmonėms, ypač jei jie gyvena netoli, paukščių keliamas triukšmas dažnai nepatinka. Kur daug paukščių, daugiau ir taršos, mat po medžiais, kuriuose jie įsikuria, lieka jų išmatų.
Vis dėlto jis sako, kad kovai šalia žmonių gyvena ne visus metus, o baidydami juos rizikuojame prisidaryti tik daugiau bėdos: „Taip būna perėjimo metu, kai kovo pradžioje jie pradeda kurtis, dėti kiaušinius, auginti jauniklius. Vėliau jie traukia link žiemaviečių. Mūsų planeta ne vien tik mums priklauso, todėl reikėtų suprasti, kad paukščiams taip pat reikia turėti savo vietą. Gal mes galime tiesiog sugyventi tuos kelis mėnesius, kol jie patys išskris.
Kai naikinami kovų lizdai, kyla grėsmė paukščių populiacijai. Be to, išvaikius juos iš vienos vietos, jie tiesiog persikelia kitur. Jei kovai išbaidomi iš parkų, kitų ramesnių vietų, kur žmonės negyvena, jie gali įsikurti ir arčiau žmonių, pavyzdžiui, prie daugiabučių. Ir visa kolonija gali pasiskirstyti grupelėmis keliose vietose. Raseiniuose buvo atvejis, kai žmonės atokiau nusipirko sodybą, šalia kurios medžiuose buvo kovų kolonija, jie nusprendė paukščius išbaidyti. Šie tada nuskrido į miestelį, įsikūrė prie parduotuvės, kapinėse ir jau teko sukti galvą, ką su jais tada daryti.“
Anot jo, tai reikia įvertinti prieš imantis reguliuoti jų kolonijas.
Saugomi paukščiai
Kovai kaip ir kiti vietiniai paukščiai yra saugomi, todėl ardyti jų lizdus ir juos baidyti galima tik tam tikru metu.
„Kai kur jau matome lizdus kraunančius kovus, pavyzdžiui Vilniuje, Tuskulėnų parke, kituose miestuose. Didesniuose miestuose gyvenantys kovai dažnai net neišskrenda. Šie paukščiai yra paplitę visur, tik reti miškinguose rajonuose, jie laikosi arčiau žmonių ar laukų, parkų, senesnių sodybų su brandžiais medžiais. Mes turime jiems didelę įtaką ir jeigu visi bandys juos išguiti iš savo aplinkos, jie ims nykti ir atsidurs saugomų paukščių sąrašuose, o tai reiškia bus dar labiau saugomi.
Šiuo metu kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos žudyti, gaudyti, naikinti kiaušinius ypač perėjimo ir jauniklių vedimo metu“, – sako jis.
Ornitologas pasakoja, kad kovai yra naudingi paukščiai. Jie maitinasi bestuburiais, augaliniu maistu, kurį randa kaimuose ir laukuose. Kitaip nei dažnai manoma, kovai nelesa augalų sėklų, renkasi vabalų lervas, grambuolius ir kitus dažnai ūkininkų nemėgiamus kenkėjus.
„Anksčiau žmonės juos gerbdavo, džiaugdavosi, kad jie apsilanko ir surenka nepageidaujamus vabzdžius“, – sako G. Petkus.
Reguliuojama pagal įstatymus
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimas teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, vykdomas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu.
Pagal jį, siekiant reguliuoti populiacijos gausą, pirmiausia įvertinama galimybė populiacijos gausą reguliuoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytais leistinais medžiojimo terminais, būdais, įrankiais ir priemonėmis. Jei tokios galimybės nėra, įvertinama galimybė gyvūnų populiacijos gausą reguliuoti kitais terminais, būdais, įrankiais ar priemonėmis, nenustatytais medžioklės taisyklėse. Būtina užtikrinti, kad šių priemonių naudojimas netrukdys palaikyti atitinkamos rūšies populiacijos palankią apsaugos būklę jos natūralaus paplitimo areale.
Išvadą dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išduoda Aplinkos apsaugos departamentas. Anot jo, šiais metais Alytuje buvo gautas vienas paklausimas dėl leidimo ardyti lizdus mieste.
Departamentas primena, kad neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 600 eurų.