L. Beaumontas taip pat paaiškina, kaip išvydęs plėšrūnus elgėsi dygliatriušis.
„Dygliatriušis pradėjo įdomiai gintis: jis atbulas bėgdavo į kiekvieną liūtą, kuris prisiartindavo. Taip jis gynėsi nuo iškilusios grėsmės. Dygliatriušiai negali „iššauti“ savo spyglių į plėšrūną, kaip daugelis žmonių mano. Jų spygliai tiesiog turi savotiškas atšakas, kurios įsminga į plėšrūno snukutį ar letenas, jei jie pernelyg arti priartėja. Tuomet dygliai tiesiog išsitraukia tarsi iš tūtelės ir dygliatriušis dėl to jokios žalos ar skausmo nepatiria. Na, o plėšrūnas kenčia skausmą dėl įsmigusio spyglio“, - pasakojo vyras.
Liūtai atrodo šiek tiek sumišę, nes neaišku, iš kurios pusės griebti šį spygliuotį. Jie stoviniuoja aplink ir galiausiai palieka nedidelį gyvūnėlį ramybėje.
Taigi dygliatriušiui taktika „kovok užpakaliu“ pasiteisina. Tačiau visiems kitiems ji nerekomenduojama.