Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikoje spalio 26-ąją operuota šiaurinė elnė: jai amputuota galūnė. Gyvūnas susižalojo Raitininkų seniūnijos Meškasalio kaimo dzūkiškojo indėno ir elnės savininko 48 metų Rolando Prušinsko valdose.
Įsipainiojo į aptvertą bijūną
Indėniškosios kultūros propaguotoją R.Prušinską aplankėme sekmadienio pavakarę. Šeimininkas parodė aptvarą, kur po operacijos buvo įkurdinta šiaurinė elnė. Gyvulys gulėjo, kai priėjome arčiau, atsistojo ant trijų kojų. Vietoje ketvirtosios buvo matyti juoduojanti vieta.
Šeimininkas pasakojo, kad gyvulys po sena obelimi ieškojo obuolių, įsipainiojo į kuoliukais ir virvelėmis aptvertą bijūną, bandė juo nusikratyti ir nusilaužė priekinę koją.
R.Prušinskas kreipėsi pagalbos į gyvūnų globos organizaciją, padėjo verslininkai, aukojo kiti žmonės, ir elnio patelė buvo nugabenta į Stambiųjų gyvulių kliniką. Operaciją atliko šios klinikos vadovas Audrius Kučinskas ir doc. Algis Noreika.
„Gyvuliui prireikė narkozės. Operacija truko apie dvi valandas, – pasakojo A.Kučinskas. – Tokios operacijos įkainių nėra, ji gali kainuoti apie 100–200 litų, mes operavome nemokamai. Pinigų reikėjo vaistams.“
Elnei buvo suleista ilgai veikiančių vaistų, patarta ją laikyti mažame aptvare. Sudėtinga gyvulį prižiūrėti po operacijos, nes jis stresuoja. Be to, vaistai leidžiami į veną, tad pats savininkas to nepadarytų.
Dovanų gavo iš Suomijos
Pasak A.Kučinsko, panašių operacijų jie nėra darę. Anksčiau, kai gyventojai laikė kailiams lapes, tekdavo amputuoti šių sužalotas kojas, žvėreliai išgyvendavo. Buvo atvejis, kai teko gydyti visiškai sutrupintą žirgo kojos kaulą, – jis pats labai saugojosi ir pasveiko. Kas kita – laukinis gyvūnas, nors yra tikimybė, kad gali išgyventi ir šiaurinio elnio patelė.
Pirmadienį A.Kučinskas iš operuoto gyvulio šeimininko gavo žinią, kad elnės žaizda lyg ir negyja, kraujuoja, žioji kaulas. Kalbėtasi, kad gyvūną vėl reikės atvežti į klinikas ir bus nuspręsta, ar operuoti dar kartą.
Klinikos vadovo nuomone, toks atvejis mokymo įstaigai įdomus. Tačiau nereikia užsimiršti, kad tai laukinis gyvulys. Derėtų išsiaiškinti, ar jis nesikankina, ar ne geriau jį užmigdyti, o gal sunaudoti savo reikmėms.
R.Prušinskas baltąją elnę prieš dvejus metus buvo gavęs dovanų iš Suomijos lietuvio verslininko, viliasi, kad ji pasveiks. Dėkoja visiems, kurie padėjo gelbėti elnę, – Eugenijui Petraškai, Tadui Prakapavičiui, Antanui Subačiui, Valiui Matulevičiui, kitiems geradariams.