Juose taip pat matoma, kad, norint neutralizuoti aplinkosaugininkų „suinteresuotumą“, lyderiai reikalauja didesnio „žemdirbystės ir pramonės atstovų“, tokių kaip biotechnologijos gigantės „Monsanto“, ryžtingumo.
Žinios apie šį genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) suokalbį turėtų iššaukti masinį nepasitenkinimą net ir tose šalyse, kuriose genetinės modifikacijos buvo įteisintos.
Nepalanki viešoji nuomonė neleido D. Britanijos teritorijoje auginti bet kokios genetiškai modifikuotos grūdinės kultūros. Prancūzijoje, vienoje iš trejeto Europos šalių, kurios neribotais kiekiais augino modifikuotus javus, kultivavimas buvo sustabdytas.
Likusiose šalyse, Ispanijoje ir Portugalijoje, visuomenės pasipiktinimas sparčiai auga. Jau kurį laiką biotechnologijų pramonė Europoje vykdo viešųjų ryšių kampaniją, kuri remiasi įsitikinimu, kad pasauliui tiesiog reikia genetinės modifikacijos.
Jos poveikis pastebimas D. Britanijos vyriausybės nariams, kurie vis dažniau pasisako už šių technologijų plėtrą, bei Europos Komisijai, su kuria pramonės šakos lobistai sako užmezgę „puikius darbinius santykius“.
Slaptieji posėdžiai buvo šaukiami GMO simpatizuojančio Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso iniciatyva, o jiems pirmininkaudavo jo biuro vadovas Joao Vale de Almeida. „The Independent“ gauti dokumentai liudija, kad visų 27 ES šalių premjerai buvo paprašyti deleguoti į tokius susitikimus po vieną savo specialų atstovą.