27 bloko šalių atstovai pritarė pasiūlymui siekti tarptautinės laukinės gamtos konvencijos pakeitimų, pagal kuriuos vilkų kaip rūšies apsaugos statusas būtų sušvelnintas nuo „griežtai saugomo“ iki „saugomo“.
Europos Komisija, kuri inicijavo šį planą, per susitikimą Briuselyje pasidžiaugė, kad jam pritarė kvalifikuota valstybių narių dauguma.
Pilkieji vilkai Europoje prieš šimtmetį buvo beveik išnaikinti, tačiau dėl gamtosaugos pastangų jų skaičius vėl išaugo, ir dabar dėl vilkų protestuoja ūkininkai, besipiktinantys gyvulių praradimais.
„Apsaugos statuso patikslinimas bus svarbus žingsnis sprendžiant iššūkius, kuriuos kelia didėjanti vilkų populiacija, kartu siekiant bendro tikslo – pasiekti ir išlaikyti palankią rūšiai apsaugos būklę“, – žurnalistams sakė Komisijos atstovas Adalbertas Jahnzas.
2023 metų pilkųjų vilkų gaujos gyveno 23 ES šalyse, o bendra jų populiacija siekė apie 20 300 gyvūnų, todėl šie sunkiai prieinami gyvūnai vis dažniau susiduria su žmonėmis.
Praėjusiais metais paskelbdama apie planus peržiūrėti rūšies statusą, EK vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad „vilkų gaujų koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi, ypač galvijams“.
Praėjusiais metais U. von der Leyen pati neteko savo mylimo ponio Dolly dėl vilko, kuris įlindo į jo aptvarą jos šeimos kaimo valdose šiaurės Vokietijoje, dėl to kai kas pamanė, kad šis klausimas tapo asmeninis.
Pagal 1979 metų Berno konvenciją, kurios narė yra ES, vilkas yra paskelbtas „griežtai saugoma“ rūšimi. Pagal šį dokumentą gyvūną galima sumedžioti arba sugauti tik tada, kai jis kelia grėsmę naminiams gyvuliams, sveikatai ar saugumui.
Komisijos pasiūlymu tokios taisyklės būtų sušvelnintos, vilkus priskiriant prie „saugomų“ rūšių.
Nepaisant gyvūnų teisių gynėjų protestų, tai leistų atnaujinti medžioklę laikantis griežto reguliavimo.
„Politiškai motyvuotas žingsnis“
Daugiau nei 300 aplinkosaugos ir gyvūnų apsaugos organizacijų pasipriešino šiam žingsniui, teigdamos, kad jis yra per ankstyvas, nes, nors vilkų populiacija išaugo, tebevyksta atsikūrimo procesas.
„Manome, kad šis pasiūlymas yra politiškai motyvuotas ir visiškai nepagrįstas mokslu“, – AFP sakė aplinkosaugos organizacijos WWF vyresnysis politikos pareigūnas Sabienas Leemansas.
Šiais metais Briuselyje ir visoje Europoje vyko gausūs ūkininkų protestai prieš griežtėjančius bloko aplinkosaugos reikalavimus.
Trečiadienio balsavimas, kai jį oficialiai patvirtins bloko aplinkos ministrai, suteiks ES įgaliojimus siekti Berno konvencijos pakeitimo kitame nuolatinio komiteto posėdyje, kuris numatytas gruodžio mėnesį.
Norint pakeisti tekstą, kurį pasirašė 50 šalių, įskaitant 27 ES nares, reikia dviejų trečdalių balsų daugumos. Jei konvencija bus pakeista, Komisijai bus leista iš dalies pakeisti atitinkamas ES taisykles.