Specialistų manymu, laukinių gyvūnų skaičiaus atsigavimą lėmė sugriežtinta apsauga, medžioklės draudimai ir tai, jog kaip niekada daug žmonių iš kaimo vietovių keliasi gyventi į miestus.

„Rewilding Europe“, gamtosaugos organizacijos užsakiusios tyrimą, direktorius Fransas Schepersas portalui bbc.co.uk teigė: „Žmonės įsivaizduoja, kad mes Europoje esame netekę savo gamtos ir laukinių gyvūnų. Tačiau, kaip rodo šio tyrimo rezultatai, aplinkosauga iš tiesų veikia. Turint išteklių, tinkamą strategiją ir dedant pastangų tai tikrai duoda vaisių.“ 
Doc. dr. Alius Ulevičius
Milžinišką bebrų populiacijos augimą per pastaruosius dvidešimt metų lėmė melioracijos griovių nepriežiūra: apleistuose kanaluose atsiradus daugiau vandens, pradėjo želti augmenija, o tai pritraukė bebrus ir sukūrė idealias sąlygas jų veisimuisi.

Per paskutinius keletą šimtmečių sąlygos gyvūnams Europoje nebuvo labai palankios. Medžioklė, buveinių praradimas ir aplinkos tarša – visa tai lėmė smarkų gyvūnų skaičiaus mažėjimą. 


Gausėjo stumbrų, bebrų ir vandens paukščių

Tačiau naujausioje ataskaitoje mokslininkai užfiksavo atvirkštinį reiškinį – populiacijų augimą. Mokslininkai ištyrė 18 žinduolių ir 19 paukščių rūšių sutinkamų visame žemyne ir nustatė, jog nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio visų rūšių atstovų (išskyrus Ispanijos lūšį) pagausėjo.

Labiausiai augo stumbrų, bebrų, baltagalvės stačiauodegės anties, trumpasnapės žąsies ir baltaskruostės berniklės populiacijos. Jų visų skaičiai per paskutinius penkis dešimtmečius išaugo daugiau nei 30 kartų. Stambiausių plėšrūnų, tokių kaip rudasis lokys, pagausėjo dvigubai.

Vilkų, kurių skaičius buvo ypač susitraukęs, populiacijos augo apie 30 proc. Labiausiai žinduolių daugėjo Pietų ir Vakarų Europoje, o jų gyvenamoji teritorija išaugo vidutiniškai tris kartus. Paukščių gyvenamoji teritorija kito mažiau.
Vilkų skaičius augo visoje Europoje

„Laukinių gyvūnų skaičiaus augimas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, penktajame - šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Žinoma, šių skaičių dar negalime lyginti su tuo kas buvo 17-18 a., bet po truputį prie to artėjame,” – sakė Fransas Schepersas.

Lietuvos laukiniai gyvūnai klesti apleistuose laukuose

Lietuvos gamtos fondo bei Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro specialistas, doc. dr. Alius Ulevičius paklaustas apie situaciją Lietuvoje sakė, kad dauguma populiacijų arba auga, arba yra stabilios. Specialistas išskyrė stumbrus, kurių laukinė populiacija šiuo metu didėja, taip pat briedžius, prie kurių skaičiaus augimo smarkiai prisidėjo tvorų palei pagrindinius kelius atsiradimas. Vilkų skaičius išlieka pastovus, o sparčiai pastaraisiais metais augusi bebrų populiacija po truputį stabilizuojasi. 
Briedis Vilniuje
Fransas Schepersas
Žmonės įsivaizduoja, kad mes Europoje esame netekę savo gamtos ir laukinių gyvūnų. Tačiau, kaip rodo šio tyrimo rezultatai, aplinkosauga iš tiesų veikia. Turint išteklių, tinkamą strategiją ir dedant pastangų tai tikrai duoda vaisių.

Laukinių gyvūnų skaičiaus didėjimo Lietuvoje priežastys panašios kaip ir kitur Europoje.

„Šiokią tokią įtaką padarė žemės reforma. Buvo apleista daug dirbamų laukų, laukiniams gyvūnams atsirado daugiau erdvės gyventi. Taip pat mažiau technikos – mažiau trikdymo,“ - sakė specialistas. Milžinišką bebrų populiacijos augimą per pastaruosius dvidešimt metų lėmė melioracijos griovių nepriežiūra: apleistuose kanaluose atsiradus daugiau vandens, pradėjo želti augmenija, o tai pritraukė bebrus ir sukūrė idealias sąlygas jų veisimuisi. 

Lietuvoje meškų reintrodukacija neįmanoma

Pašnekovo teigimu griežtesnė medžioklės kontrolė taip pat lėmė kai kurių gyvūnų skaičiaus augimą: „Pavyzdžiui, briedžiai yra ekonomiškai svarbi rūšis. Kai gyvūnų ima mažėti, atitinkamai mažiau išduodama ir licenzijų.“

Kita vertus, mokslininkas aktyvios gamtos apsaugos vaidmens nesureikšmino, priešingai nei ataskaitą parengę britų tyrėjai.

Meška
Citata
Taip pat teigiama, jog kaimo bendruomenės pasipelnytų iš didėjančio gyvūnų skaičiaus, nes laukiniai gyvūnai pritraukia ekoturistus, kurie suaktyvina vietos ekonomiką.

Viena iš ataskaitoje minėtų didžiųjų plėšrūnų rūšių, rudieji lokiai, Lietuvoje negyvena. Šie gyvūnai į Lietuvą retkarčiais užklysta iš Baltarusijos, tačiau ilgam neapsistoja, nes jiems neužtenka miškų ploto. Nors Vakarų Europoje populiarėja laukinių gyvūnų reintrodukacija (dirbtinis seniau tose teritorijose gyvenusių, bet išnykusių gyvūnų įveisimas), žinduolių specialistas teigia, jog šioje srityje mums tikrai nereikia vytis:

„Kalbant apie meškas, jų tikrai nereikia reintrodukuoti. Tiesiog nėra čia jai talpos, tokia operacija nebūtų sėkminga,“ - teigė jis. Dėl kitų gyvūnų, pavyzdžiui, bebrų ar vilkų netyla skundai, šių populiacijų didėjimu ypač nepatenkinti ūkininkai.

Laukiniai gyvūnai – paskata ekoturizmo plėtrai

Europos Sąjungai priėmus Paukščių ir Buveinių direktyvas pavyko nuo išnykimo apsaugoti nemažai rūšių. Prie to prisidėjo ir specialios apsaugos programos. Nors dalyje Europos kai kurie saugomi gyvūnai yra vis dar medžiojami, leidžiamų sumedžioti individų skaičius yra griežtai reguliuojamas. 

Ne visi teigiamai reaguoja į šį laukinių gyvūnų, ypač didžiųjų plėšrūnų, atsigavimą. Ūkininkai įvairiose Europos šalyse nėra patenkinti vilkų populiacijų augimu, nes šie gyvūnai kelia pavojų jų gyvuliams. Pasak ataskaitos, ši priešprieša – laukinių gyvūnų ir ūkininkų – vis aštrėja, todėl vyriausybės turėtų pasiūlyti atitinkamus kompensacijos mechanizmus. Taip pat teigiama, jog kaimo bendruomenės pasipelnytų iš didėjančio gyvūnų skaičiaus, nes laukiniai gyvūnai pritraukia ekoturistus, kurie suaktyvina vietos ekonomiką. 

Situacija Europoje - išskirtinė

Nepaisant situacijos Europoje, pasaulyje biologinė įvairovė sparčiai nyksta. Profesorius Jonathanas Braille'is, Londono zoologijos bendrijos atstovas, portalui bbc.co.uk sakė: „Mes turime pasimokyti iš šių teigiamų pavyzdžių ir pabandyti tai pritaikyti pasauliniu mastu. Reikia suprasti, jog tos priežastys, kurios lemia rūšių mažėjimą Europoje, taip pat veikia ir už žemyno ribų. Mūsų veikla Europoje yra atsakinga už besivystančių šalių rūšių populiacijų sumažėjimą beveik 60 proc.“
Stumbras

Mokslininkas taip pat teigė, jog šis laukinių gyvūnų skaičiaus augimas Europoje gali būti laikinas. „Toliau augant žmonių skaičiui, didės maisto, dirbamos žemės poreikis, o tai tiesiogiai paveiks laukinių gyvūnų populiacijas. Jeigu būsime neatsargūs, nesirūpinsime jų išsaugojimu, netrukus vėl imsime prarasti šiuos gyvūnus,“ - sakė specialistas.