Gali būti, kad dėl šių žuvų nebegalėsime valgyti lašišos ir menkės

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai patvirtintos dvi invazinės žuvų rūšys – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii ) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Mokslininkai teigia, kad šių žuvų populiacija Lietuvoje plečiasi, o ją sustabdyti labai sunku. Kartais kova su invazinėmis žuvimis primena kovą su vėjo malūnais. Specialistų teigimu, visos Europos patiriami nuostoliai dėl šių žuvų skaičiuojami milijardais eurų.

Nuodėgulinis grundalas, dažniau žinomas kaip „rotanas“, jau senokai pažįstamas žvejams, tačiau pastaraisiais metais Baltijos jūros priekrantėje ypač sparčiai gausėja juodažiočių grundalų. Neoficialiais duomenimis, rekordiniai grundalai gali pasiekti net 600 g svorį, o žvejų mėgėjų laimikiai yra tokie dideli, kad grundalų jau galima nusipirkti įvairiuose uostamiesčio turguose. Lenkijoje, iš kur juodažiotis grundalas atkeliavo į Lietuvos vandenis, jau gaminami grundalų konservai, kurių galima nusipirkti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje.

Populiacija plečiasi

Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus pasakojo, kad invazinės grundalų populiacijos plečiasi.

„Invazinių rūšių populiacija nemažėja, priešingai – plečiasi. Kalbant apie juodažiočius grundalus, vyksta tai, ko ir tikėtasi: jie po truputį bando plėstis į upes ir atrasti naujus mitybinius plotus. Blogiausia yra tai, kad jų populiacijos mažinimo būdų nėra: išgaudyti šių žuvų nepavyks, nebent ilgalaikėje perspektyvoje mūsų plėšrūnai pradėtų reguliuoti jų populiaciją“, - sakė R. Staponkus.

Anot mokslininko, juodažiočių grundalų daroma žala yra didesnė jūroje: „Nuo jų kenčia mūsiškės midijos. Anksčiau pajūryje buvo daug paukščių žiemaviečių, nes jie mito moliuskais, dabar moliuskų labai sumažėjo, dėl to nukenčia ir paukščiai. Pavyzdžiui, Amerikos ežeruose ši žuvis labai veikia vietines žuvų populiacijas - medžioja mailių ir ikrus. Tai yra agresyvus plėšrūnas. Be to, jie gali gyventi ir sūriame, ir apysūriame, ir gėlame vandenyje, tačiau neršti turi sūriame vandenyje.“

Specialistas pasakojo, kad su nuodėgulinis grundalas taip pat turi įdomią istoriją. Panašu, kad šios žuvys didesniuose vandens telkiniuose nelabai prigyja. Joms trukdo vietinės plėšriosios žuvys - lydekos, ešeriai. Šios rūšies grundalai daro neigiamą poveikį mažesnėse kūdrose, kuriose žiemomis drastiškai sumažėja deguonies kiekis ir plėšrūnai dėl to nesugeba išgyventi.

„Kol kas sunku pasakyti, kiek nuodėgulis grundalas daro žalos ir kiek galimybių turi paplisti. Jis plinta tik vienu būdu: yra pernešamas žmogaus, žvejai juos naudoja gyvam masalui. Pagrindinė šios invazinės rūšies daromą žalą jaučia varliagyviai“, - teigė R. Staponkus.

Žala skaičiuojama milijardais

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis teigė, kad grundalo padaroma žala Europai kainuos labai brangiai.

„Nuostoliai, padaryti šių invazinių žuvų, visai Europai yra tokie dideli, kad skaičiuojami nebe milijonais, o milijardais eurų. Kalbant apie juodažiotį grundalą, reikia pasakyti, kad nuo 2002 metų jis yra sutinkamas rytinėje Baltijos jūros pusėje, taip pat ir Lietuvoje. Žinome kitų šalių pavyzdžius, kur šios žuvys pridarė daugybę nuostolių. Suvaldyti šias rūšis tampa nepaprastai sunku. Tačiau kovoti mes vieni negalime, nes tai yra bendri Baltijos jūros vandenys, todėl reikia tarptautinių sprendimų“, - sakė E. Bukelskis.

Mokslininko teigimu, tiesiogiai šiandien juodažiočio grundalo daromos žalos nematome, tačiau žinome įvairių šalių pavyzdžių, kad žala bus vėliau: „Šios žuvys gali sukaupti didelius teršalų kiekius. Jos maitinasi moliuskais, kurie filtruoja vandenį. Pavojaus varpais skambina ir Amerikos tyrinėtojai, kur irgi pateko juodažiotis grundalas. Juo minta ežeruose gyvenančios lašišos ir dėl to jas bus uždrausta vartoti maistui. To reikės, nes priešingu atveju, į žmogaus organizmą pateks daug teršalų. Mūsų regione panašiai gali nutikti su menkėmis. Tai yra katastrofa. Vėliau į balą šių rūšių plitimui stabdyti išmetami didžiuliai piginai. Nors kartais kelią užkirsti jau būna ir nebeįmanoma.“

Mokslininkas pasakoja, kad kita invazinė rūšis – nuodėgulinis grundalas - yra pakankamai keista žuvis. Ji pas mus pateko iš akvariumų mylėtojų.

„Žmonės, matyt, nenorėjo jų sunaikinti, todėl paleisdavo į tvenkinukus. Šiandien ši žuvis jau gyvena didžiojoje dalyje šalies teritorijos. Vienas Latvijos mokslininkas man yra pasakęs, kad šią žuvelę tyrinėjo kelis metus ir ten, kur ji gyveno, neliko net varlių, kadangi ji maitinasi buožgalviais. Žmonės šiuos grundalus painioja. Žmonės mano, kad tai yra skani, gera žuvelė, džiaugiasi, kad ji gyvens tvenkinyje, o po to nuodėgulinis grundalas pridaro daug žalos. Tačiau reikia žinoti, kad juodažiotis ir nuodėgulisnis grundalas neturi nieko bendro: viena žuvis gyvena sūriame, kita – gėlame vandenyje“, - aiškino E. Bukelskis.

Mokslininkas teigė, kad žvejai turėtų žinoti, jog žuvų iš vieno tvenkinio į kitą nešioti negalima. Dabar bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija yra pradėta vykdyti programa, kuri turėtų padėti reguliuoti nuodėgulinių grundalų populiaciją. Tam į vandens telkinius yra įleidžiami plėšrūnai.