Pirmasis plaukimas Nemunu buvo vykdomas gegužės pabaigoje. Šio plaukimo metu buvo stebimos 5 salos, kuriose įprastai peri mažosios žuvėdros. Šioje teritorijoje užfiksuoti 32 mažųjų žuvėdrų lizdai, suskaičiuoti 84 šių paukščių kiaušiniai. Be kita ko, buvo suskaičiuoti ir upinių žuvėdrų lizdai, kurių, kaip įprasta, pasirodė daugiau, nei mažųjų žuvėdrų – aptikti 67 lizdai su 167 kiaušiniais. Šio plaukimo metu išsiritusių paukščių jauniklių dar nebuvo fiksuojama.
Antrasis plaukimas Nemunu skirtas mažųjų žuvėdrų monitoringui vyko birželio viduryje. Buvo skaičiuojami lizdai, kiaušiniai ir jau išsiritę paukščių jaunikliai. Šio plaukimo metu suskaičiuoti 38 mažųjų žuvėdrų lizdai ir 76 jų kiaušiniai. Taip pat, kaip ir pirmojo plaukimo metu, suskaičiuoti 58 upinių žuvėdrų lizdai ir 122 kiaušiniai juose. Antrojo plaukimo metu suskaičiuota arti 30 paukščių jauniklių, įskaitant upines ir mažąsias žuvėdras. Tikimasi, kad artimiausiu metu Nemuno salose šių paukščių skaičius gerokai padidės, nes lizduose dar liko daug neišperėtų kiaušinių.
Plaukiant kiekvienoje saloje buvo paliekami mediniai stogeliai, skirti mažiesiems žuvėdriukams pasislėpti nuo kaitros ir kiekvienoje saloje paliktas informacinis stendas apie tai, jog čia peri žuvėdros ir lankytojų prašoma šią vietą aplenkti.
Vykdant monitoringą buvo stebėti ir šie retesni paukščiai – jūrinis erelis, žaliakojis tulikas, vapsvaėdis buvo pastebėtas sklandantis ties Raudone, taip pat užfiksuota pora kolonijų urvinių kregždžių, o prie Sudargo salos pakilo būrelis juodkrūčių bėgikų. Visose salose monitoringo dalyviai sutiko po dvi jūršakes. Netoli Jurbarko fiksuota ant bunos besiilsinti želmeninė žąsis, o Molynės saloje savo riksmais monitoringo dalyvius gąsdino net penkios šios rūšies atstovės.
Mažosios žuvėdros yra mažiausios Lietuvoje aptinkamos žuvėdros ir yra perpus mažesnės už dažniausiai šalyje (ir dažnai kartu) besiveisiančias upines žuvėdras. Suaugusias mažąsias žuvėdras nuo upinių lengviausia atskirti iš baltos kaktos, geltono snapo ir oranžinių kojų. Mažosios žuvėdros peri iki 20 metų amžiaus ir peri tik visiškai atvirose, smėlio ar žvyro salose, bei vandens telkinių pakrantėse. O nyksta jos dėl to, kad vandens telkiniuose esančios salos ir didesnės upių smėlėtos pakrantės tiesiog užželia augmenija.
Panemunių regioninio parko grupė prisidėdama prie mažųjų žuvėdrų populiacijos saugojimo ir gausinimo kasmet nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 dienos netoli tų vietų, kuriose peri mažosios žuvėdros, stato informacinius stendus, kuriais poilsiautojai ir žvejai informuojami apie draudimą lankytis šiose poveikiui jautriose vietose. Šiais ženklais siekiama skatinti žmonių sąmoningumą ir supažindinti su reta ir nykstančia paukščių rūšimi Lietuvoje.