Voratinklinėse gaudyklėse į Lietuvą labai retai užklystantis paukštis surastas spalio 29 dieną. Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys GRYNAS.lt atskleidė, kad šis paukštis pirmą kartą mūsų kraštuose užfiksuotas 2008 metais. „Jį Kopgalyje pamatė gamtininkas Saulius Karalius“, - prisiminė pašnekovas.
„Pagrindinis mėlynuodegės arealas – teritorija už Uralo. Ji sutinkama visame Sibire – iki pat Japonijos. Šis paukštis gyvena taigoje. Tačiau maždaug 100 – 200 porų yra iš šiaurės rytinėje Suomijos dalyje. Kai kada šis paukštis užklysta į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją ir pan. Apskritai mėlynuodegės migruoja į pietinę Azijos dalį – link Indijos“, - kalbėjo ornitologas.
Jo teigimu, šiam paukščiui daug žavesio suteikia mėlyna spalva. Vabzdžiais ir uogomis besimaitinantis paukštis sveria maždaug 15-16 gramų. Visgi to, kad mėlynuodegė retkarčiais atklysta į mūsų kraštus, su klimato kaita V. Jusys nesieja.
Anot jo, dėl klimato atšilimo į mūsų kraštus atklysta pietinėse valstybėse perintys paukščiai, tokie kaip kojūkai ir europinė juodagalvė kiauliukė.
Užsienio ornitologai pastebi, kad paskutiniais dešimtmečiais mėlynuodegė palengva plinta labiau į Vakarus. Vis dažniau ji pastebima Švedijoje, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Specialistai sako, kad mėlynuodegių biologija panaši į mūsų kraštuose sutinkamas liepsneles. Lizdas dažniausiai susukamas prie žemės – įvairiausiuose užkaboriuose, landose, kerplėšose arba netgi šlaituose. Tačiau taigoje gyvenantys paukščiai pasirenka aukštesnes vietas. Jiems patinka beržų priemaiša ir krūmų pomiškis.
Šie musinukinių šeimos žvirbliniai paukščiai daugelį sužavi savo išvaizda. Patinai spalvingi: viršutinė jų plunksnų danga tamsiai mėlynos spalvos, apačia pilka ir balta, turi balsvą antakį ir rudą juostą šone. Patelės žymiai blyškesnės. Tačiau abiejų gerai išsiskiria oranžiniai šonai.