Įprasta, kad tikriausiai kiekvienas ryškesnis Lietuvos gyvenimo įvykis, televizijos laida, straipsnis, žymios asmenybės pasisakymas tuoj komentuojamas ir vertinamas įvairiose masinės informacijos priemonėse, socialiniuose tinkluose. Gal tai ir gerai, nes mažiau su vienu ar kitu klausimu susipažinusi visuomenės dalis gauna įvairiapusiškesnę informaciją ir vertinimus, padedančius įsigilinti į atskirų klausimų esmę, susidaryti savo nuomonę. Deja, Lietuvos gamtos fotografai iki šiol to nedarė ir nedaro, tad, manau, šį apsileidimą jau laikas pradėti taisyti.
Rimti pasaulio gamtos fotografai laikosi nerašyto susitarimo, kad gamtos fotografija, laukinės gamtos fotografija (gaila, neturime aiškiai trumpai skambančio analogo angliškajam „Wildlife Photo") – tai natūralioje laukinėje gamtoje darytos augalų ir gyvūnų nuotraukos. Ne žmogaus auginamų ar globojamų, ne aptvaruose, zoologijos soduose ar privačiuose žvėrynuose gyvenančių gyvūnų. Be abejo, sakyti, kad prie namų darželyje auganti gėlė nėra gamtos dalis, būtų ne visai tiesa, tačiau jei kokiose nors skambiai pavadintose – Lietuvos gamta, Lietuvos gamtos fotografija – svetainėse ar Feisbuko puslapiuose matai sodybose, darželiuose ar daržuose augančių augalų nuotraukas, čia gyvenančius gyvūnus, tai jau tikrai yra nelaukinė gamta.
Kitas aspektas yra gamtos fotografo etika – gebėjimas perprasti gamtos gyvenimą, puikiai pažinti jį ir fotografuojant sąmoningai nekenkti gamtai. Kad ir, pavyzdžiui, nefotografuoti paukščių prie lizdų ir neskatinti to daryti kitų. Taip pat stengtis nedemonstruoti jauniklių nuotraukų, nes tokios nuotraukos žadina sentimentalius žmogaus jausmus, tad, žiūrėk, radęs ką tik lizdą palikusį paukščiuką koks „geradarys“ jau skuba jį „gelbėti“ nešdamasis namo.
Be abejo, jei žmogus gali sau leisti, niekas jam neuždraus kurti svetainių, rengti parodų, spausdinti knygų. Vertintojas tam tebus reikli, suprantanti, išprususi ir reikalo esmę suvokianti visuomenė. O kad ji tokia būtų – čia jau mūsų, gamtos fotografų ir neseniai įsikūrusios Gamtosauginės fotografijos draugijos, uždavinys. Todėl negaliu nutylėti ir nepakomentuoti vieno žinomo fotografo veiklos.
Gamtos fotografijų svetainė ir Feisbuko profilis, skambiu iššaukiančiu pavadinimu, tai dar pusė bėdos, tačiau pradėtos leisti knygos ir reklaminiai šūkiai – nustebinti Lietuvą ir pasaulį, parodyti tikrąją gražuolės Lietuvos gamtą – tai jau, švelniai tariant, prasilenkia su tiesa. Kaip jau minėjau, žmogaus darbų ir veiklos tikrieji vertintojai yra kiti žmonės ir jų supratingumo laipsnis, tačiau jei toks leidinys paklius į gamtos fotografiją išmanančio užsieniečio rankas, tikrai nenorėčiau jam prisipažinti, jog esu tos „bananų“ respublikos, kurioje leidžiami tokie leidiniai, pilietis.
Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad už žodžių fotografija ar meninė fotografija turėtų slypėti tam tikri kriterijai. Nuotraukų (ėmiau ir nutraukiau) rinkinį ne visada tiktų vadinti fotografijų rinkiniu. Kitas dalykas, kad visi Lietuvos gamtos fotografijų svetainių, Feisbuko profilių kūrėjai, knygų leidėjai turėtų sau užduoti paprastą klausimą: ar turiu bent elementarų supratimą apie Lietuvos gamtą? Ar žinau, kokie kraštovaizdžiai atspindi mūsų šalį, kokie gyvūnai ir augalai geriausiai charakterizuoja mūsų kraštą ar galėtų būti jo ambasadoriais, kokiomis gyvūnų rūšimis, augalų bendrijomis mes galėtume pagrįstai didžiuotis prieš kitas Vakarų Europos šalis?
Kada žmogus sau tokių klausimų neužduoda, nes turbūt paprasčiausiai nesuvokia, jog jie turėtų būti užduodami, tada ir atsitinka taip, kad Lietuva garsinama Baltarusijoje ar kituose kraštuose nufotografuotais gyvūnais, iš lizdų išimtais paukščiais, dėl įvairių priežasčių į žmogaus globą patekusiais ar žmonių nelaisvėje bei aptvaruose auginamais gyvūnais. Ar tikrai tokia ta gražuolės Lietuvos gamta?.
O skaitytojus kviečiame pasigrožėti nepretenzingais, tačiau labai nuoširdžiais Agnės Našlėnienės pastebėjimais, gimusiais klajojant vasaros vakarais.
O kas šiuo metu vyksta gamtoje, galite išvysti Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT geriausiose savaitės nuotraukose.