Jūsų netrikdo tai, kad nuotraukos padarytos neprofesionaliai, nesilaikant etiško elgesio gamtoje normų? Jūs žavitės leidiniais, kurie neva atskleidžia Lietuvos gamtos grožį, tačiau juose publikuojamos sužeistų, į žmogaus rankas patekusių, aptvaruose auginamų gyvūnų nuotraukos? Ar dar „geriau“ – Lietuvai nebūdingi, jos gamtos nereprezentuojantys, kaimyninėje šalyje nufotografuoti žvėrys ar paukščiai?
Žiniasklaida, socialiniai tinklai kupini įvairiausių gamtos gyvenimo pastebėjimų, aprašymų ir pavaizdavimų ir visa traktuojama taip, kaip kas supranta. Tai, kas gamtoje įprasta, kasdieniška, tampa sensacija. Įvairūs gyvūnų gyvenimo stebėjimai apvelkami socialinio žmogaus pasaulio terminais: gyvūnai „myli“ vienas kitą, „ištikimi“ vienas kitam, kuria „šeimas“ arba net ima ištvirkauti kaip žmonės. Gal jau metas išmokti skirti teisingą informaciją ir vaizdą nuo klaidinančio, būti reiklesniems? Tačiau šiuo metų laiku užuot kiurksoję prie kompiuterių ar televizorių ekranų – skubėkite į gamtą. Ten viskas verda, kunkuliuoja, vyksta tikrasis, nesurežisuotas gamtos gyvenimas.
Ir jei jau išsiruošite į mišką, aušroje ar temstant klajosite miškų pakraščiais, ką jau ką, o kiškį tai tikrai išvysite. Žiemą, rudenį jie tarsi pradingsta, o šiuo laiku vėl tampa matomi, nes dabar kiškių tuoktuvių metas.
Kanopiniai žvėrys rujoja rudenį, plėšrūnai – žiemą, o kiškiai – nuo žiemos iki pat rudens. Patelė per metus veda 2–3, o kartais ir 4 vadas, tad kiškių tuoktuves-varžytuves galima stebėti visą pavasarį ir visą vasarą. Patelės nėštumas trunka apie pusantro mėnesio ir atsivedusi jauniklius po savaitės ar dviejų ji vėl tampa pasiruošusi naujam ciklui. Užuodę rujojančios patelės pėdsaką aplinkui gyvenantys patinai, kurie lytiškai aktyvūs nuo sausio iki rugsėjo, skuba ją susirasti. O kada prie patelės susirenka keli patinai – prasideda varžytuvės: kuris stipresnis, kuris miklesnis, kuris greitesnis, gauna prizą – galimybę apvaisinti patelę.
Patelė rujoja apie savaitę, tad tokia kiškių grupė ir laksto, ir miklinasi visą savaitę kartu. Tokios kiškių grupės dydis labai puikiai parodo kiškių gausą toje vietovėje: jei šalia patelės vienas patinėlis – kiškių beveik nelikę. Jei matai 6–8 kiškių grupę, žinok – toje vietovėje kiškių dar gausu.
Prieš atsivesdama jauniklius patelė sausoje vietoje iškasa duobutę, kurią iškloja žolėmis ir pūkais. Čia ir gimsta dažniausiai 3–5, kartais 6–7 jaunikliai. Jaunikliai atsivedami gerai regintys, stiprūs, jau po pusvalandžio jie gali keliauti. Tačiau pirmomis dienomis kiškučiai kiūto susigūžę, nejuda, neskleidžia jokio kvapo, kad jų neužuostų plėšrūnai, ir yra rūpestingai maitinami motinos pienu. Patelė rūpinasi jais vos mėnesį, o paskui palieka savarankiškai gyventi. Jauniems kiškučiams ypač kenkia šaltas oras ir darganos, jų kailiukas neprisitaikęs ištverti staigių oro permainų, tad palinkėkime mažiesiems šiųmetinukams, kad likęs pavasario laikas ir vasara būtų jiems palankūs.
O kas šiuo metu vyksta gamtoje, galite išvysti Lietuvos laukinės gamtos fotografų geriausiose savaitės nuotraukose.