D. Babelio užfiksuotuose kadruose matyti, kaip trys vilkiukai žaidžia šalia kukurūzų laukų, ieškosi graužikų ir tiesiog gulinėja pievoje, kol kažkur tolumoje girdisi gervių klyksmas.
Kaip nurodo Visuotinė lietuvių enciklopedija, vilkai yra šuninių šeimos žinduolis. Paplitęs Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Gyvūno kūnas siekia 105–160 cm ilgio, sveria 25–54 kg (iki 75–86 kg) masės, aukštis ties pečiais 60–85 cm, uodega 25–50 centimetrų. Patelės dažniausiai mažesnės.
Vilkai yra pilki, rečiau balti, juodi, rudi. Priekinės kojos penkiapirštės, užpakalinės – keturpirštės.
Turi 42 dantyis, iltys gerai išsivysčiusios. Gyvena poromis, šeimyninėmis grupelėmis. Žiemą buriasi į gaujas po 5–7 (iki 36) vilkų. Bendrauja mimika, kūno poza, urzgimu, staugimu (girdėti už 10–16 km) ir uosle.
Vyraujantis patinas ženklina gaujos teritoriją. Aktyvus sutemus ir naktį. Medžioja gaujomis. Puola kanopinius, kiškiažvėrius, graužikus. Minta ir vabzdžiais, paukščiais, rečiau vaisiais, uogomis, maita.
Vilkai rujoja gruodį–kovą. Nėštumas trunka 62–75 d., veda 1–14 (dažniausiai 4–6) aklus 300–500 g jauniklius. Jaunikliai praregi 9–12 dieną. Paaugusiems vilkiukams maisto atryja visi gaujos nariai. Vilkiukai subręsta 2–3 m.
Plėšrūnai laisvėje gyvena iki 13 (dažniausiai 4–6), nelaisvėje – iki 20 metų. Vilkas yra naminių šunų vienas protėvių. Kryžminasi su šunimis, kojotais.
Lietuvoje vilkų ypač daug buvo 17 a. ir 19 a. pradžioje, vėliau dėl medžioklės skaičius sumažėjo.
2012 02 valstybiniuose miškuose ir rezervatuose buvo apie 250 vilkų, 2019 10 (iki medžioklės sezono) apie 300 vilkų, 2022 miškuose – 696 vilkai. Lietuvoje vilkų medžioklė limituojama, vilkų sumedžiojimo skaičių kiekvienais metais nustato Aplinkos ministerija. Per 2022–23 medžioklės sezoną sumedžioti 282 vilkai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos duomenimis, 2023 Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 91 vilkų šeima.