Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad vilkai yra šuninių šeimos žinduoliai, paplitę Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Vilko kūnas yra 105–160 cm ilgio, sveria jie 25–54 kg (iki 75–86 kg), gyvūno aukštis ties pečiais 60–85 cm, uodega 25–50 centimetrų. Patelės dažniausiai mažesnės.
Vilkai būna pilki, rečiau balti, juodi, rudi. Priekinės kojos penkiapirštės, užpakalinės – keturpirštės. Turi 42 dantis, iltys gerai išsivysčiusios.
Gyvena poromis, šeimyninėmis grupelėmis. Žiemą buriasi į gaujas po 5–7 (iki 36) vilkų. Bendrauja mimika, kūno poza, urzgimu, staugimu (girdėti už 10–16 km) ir uosle.
Vyraujantis patinas ženklina gaujos teritoriją. Vilkai aktyvūs sutemus ir naktį. Medžioja kanopinius, kiškiažvėrius, graužikus, taip pat minta vabzdžiais, paukščiais, rečiau vaisiais, uogomis, maita.
Rujoja gruodį–kovą. Nėštumas trunka 62–75 d., veda 1–14 (dažniausiai 4–6) aklus 300–500 g jauniklius, kurie praregi 9–12 dieną.
Paaugusiems vilkiukams maisto atryja visi gaujos nariai. Plėšrūnai subręsta 2–3 m. Laisvėje gyvena iki 13 (dažniausiai 4–6), nelaisvėje – iki 20 metų. Vilkas yra vienas iš naminių šunų protėvių. Kryžminasi su šunimis, kojotais.