1. Sugavo rožinę gyvatę

Be jokios abejonės labiausiai šiemet visus nustebinęs įvykis – žvejo sugauta rožinė gyvatė. Nuotraukos be žado paliko net gamtininką. Ją sugavo Joniškio rajone žvejojęs Džiugas Kavaliauskas.

Roplių žinovas Gerardas Paškevičius, pamatęs nuotraukas bei vaizdo įrašą, ir pats galėjo sunkiai patikėti tuo, ką mato.

Rožinė gyvatė

Paaiškėjo, kad rožinė gyvatė iš tiesų yra dažniausiai sutinkama gyvatė Lietuvoje – geltonskruostis žaltys, o jo išskirtinę išvaizdą lėmė genetinė mutacija – albinizmas.

„Kad gamtoje pasitaikytų albinosų ir jie išgyventų, yra tikras iššūkis, nes jų spalva nebėra maskuojanti. Matyti, kad tai gyvatės jauniklis, gal nebūtinai prisitaikys tiek, kad išgyventų iki suaugėlio, bet pats faktas laukinėje gamtoje pamatyti albinosę gyvatę yra kažkas neįtikėtino“, – komentavo gamtininkas. Daugiau paskaityti galite: Joniškio rajone žvejys pagavo rožinę gyvatę: be žado liko net gamtininkas

2. Įamžino milžinišką ungurį

Netikėtą kadrą padaręs Donatas nustebino ne vieną – štai kokio dydžio ungurių galima aptikti Tauragno ežere.

Hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis sakė, kad iš biologinės pusės ungurys išties įstabi žuvis: „Neįtikėtina, tačiau net ir 21-ame amžiuje vis dar nežinome pilno šių paslaptingų žuvų gyvenimo ciklo.“

Ungurys

„Tauragno ežere šios žuvys gyvena nuo seno ir tikrai nėra retenybė. Visgi didesnis nei kilogramą sveriantis ungurys yra pakankamai retas, žvejų geidžiamas laimikis. Žinoma, dėl savo riebumo ir mažo kaulėtumo jis išskirtinis ir kulinarine prasme. O rytų/šiaurės Europoje karšto rūkymo unguriai nuo seno vertinamas delikatesas“, – teigė jis. Daugiau paskaityti galite: Donatas įamžino įspūdingą ežero gyventoją: manoma, kad jis toks čia ne vienintelis

3. Aptiko lede įšalusią lapę

Gamtininkas Deividas Makavičius Mažeikių rajone aptiko lede įšalusią lapę. Tai, kaip atrodė gyvūnas, sukėlė daugybę klausimų – taip sustingti ir išsilaikyti yra beveik neįmanoma.

Lapė

„Lapė atrodė tarsi būtų įšalusi gyva, net ausys buvo stačios lyg ji stovėtų ant kojų. Jei gyvūnas būna negyvas, ausys paprastai yra nulinkusios.

Sunku pasakyti, kas tiksliai nutiko, gal lapė buvo sužeista ir sprukdama įkrito į tą balą ir gavo galą. Bet sunku patikėti, kad taip tikroviškai, natūraliai atrodo“, – sakė jis ir pridūrė, kad vanduo vėliau turėjo užšalti ir lapė tarsi įstrigo. Daugiau paskaityti galite: Gamtininkas netoli miesto aptiko mistišką radinį: paaiškinti, kaip tai nutiko, sudėtinga

4. Nufilmavo apsimiegojusį usūrinį šunį

Vienas juokingiausių gamtos vaizdų šiemet – per anksti iš žiemos miego pabudęs usūrinis šuo, kurį miške įamžino Alius.

Vyras gyvūną kalbino ir buvo priėjęs labai arti, tačiau šis sunkiai susivokė, kur yra, ir tiesiog žiūrėjo į vieną tašką.

Medžiotojas Deividas Staponkus sakė, kad jei usūriniai šunys iš žiemos miego pabunda per anksti atrodo tarsi apgirtę ir sunkiai orientuojasi aplinkoje.

„Esu ir aš miške sutikęs tokį, sėdi – žiūri į tave, nieko nesupranta, – sakė medžiotojas ir išduoda, kokį triuką usūriniai šunys naudoja ištikus pavojui. – Kai labai išsigąsta, jie apsimeta negyvi – nugriūna ant šono ir guli. Bet viena akis visada mirksi ir žiūri į tave. Kai tik nusisuki, jis pabėga. Gali ir pulti, gintis.“ Daugiau paskaityti galite: Miškuose nufilmavo retai sutinkamą gyvūną – buvo labai apsimiegojęs

5. Į kadrą pateko baltas danielius

Panevėžio rajone gamtos fotografas įamžino danielių bandą, vienas jų išties traukė akį – jis buvo visiškai baltas. Danieliai Lietuvoje yra įveisti medžioklei, sako gamtininkas Deividas Makavičius.

Danieliai
Danieliai

„Jie gali būti ir juodos, ir rudos spalvos. Galbūt tokį baltą danielių nusipirko, o gal jo tokia spalva yra dėl to, kad jis yra albinosas arba leukistas. Jei jo akys raudonos, bus albinosas. Tačiau iš tokio atstumo sunku pasakyti.

Balto gyvūno palikuonys nebūtinai bus balti, nes tai genetinis pakitimas“, – teigė jis. Daugiau paskaityti galite: Gamtos fotografas suskubo įamžinti išskirtinį gyvūną: žvilgsnį traukė iš toli

6. Pajūryje pasirodė „pingvinas“

Sausį Palangoje gyventojai užfiksavo retą mūsų kraštų lankytoją, kuris dažnai pavadinamas pingvinu. Iš tiesų savo išvaizda į šiuos paukščius panašus sparnuotis yra laibasnapis narūnėlis. Sauliaus Tamulio užfiksuotas paukštis ilsėjosi ant jūros skalaujamų akmenų tilto apačioje. Daugiau paskaityti galite: Reti Lietuvos lankytojai – „pingvinai“ nuo Švedijos krantų: vienas jų vėl pasirodė pajūryje

Laibasnapis narūnėlis
Laibasnapis narūnėlis

7. Atsivėrė pirma smegduobė

Kovo mėnesį Pakruojo rajono savivaldybė pranešė, kad Guostagalio seniūnijoje atsivėrė 15 metrų skersmens smegduobė. Tai pirmas toks atvejis rajone. Smegduobė buvo apie 15 metrų skersmens ir daugiau nei 6 metrų gylio.

Smegduobė Pakruojo raj.

„Šiaurės Lietuva yra turtinga smegduobių skaičiumi, šiuo metu minėtame karstiniame regione užfiksuota apie 15 tūkst. Smegduobių, o vien Biržuose jų – apie 9 tūkst. Nors pastaraisiais metais smegduobių vis daugėja, LGT duomenimis, Pakruojo rajone ji pirmoji“, – buvo rašoma pranešime spaudai. Daugiau paskaityti galite: Pakruojo rajone – nematytas įvykis: pirmą kartą aptikta smegduobė gali perrašyti istoriją

8. Laukus nuklojo voratinkliai

Vasario mėnesį buvo pastebėtas netikėtas reiškinys – laukų žoles nuklojo daugybė voratinklių. Gamtininkai taip pat buvo suglumę – voratinkliai pievose labiau bobų vasaros reiškinys.

Voratinkliai Marijampolės raj.
Voratinkliai Marijampolės raj.
Voratinkliai Marijampolės raj.

Biologas Algirdas Vilkas sakė, kad greičiausiai taip nutiko dėl permainingų orų, nes reiškinys neįprastas. Anot jo, iš nuotraukų matyti, kad ant tinklų kabo nemažai vorų jauniklių iš plėšriavorinių ir gaubtatinklinių šeimų. Daugiau paskaityti galite: Lietuvos laukuose – vaizdai nustebinę net gamtininkus: žoles nuklojo gausybė voratinklių su vorais lyg per bobų vasarą

9. Rado įspūdingą baravyką

Kazlų Rūdos miške Rasa rado visiškai sveiką baravyką, kuris turėjo keturis kotus.

Grybų žinovas Jonas Kasparavičius paaiškino, kodėl taip nutinka.

„Vieno grybo, kaip vieno organizmo, visi išauginami vaisiakūniai (t. y., tos dalys, kurias mes renkame) yra genetiškai identiški. Jų paveldimoji medžiaga yra tokia pati. Dėl šios priežasties vaisiakūniai, ypač ankstyvose augimo stadijose, kol dar jų dengiamosios struktūros nėra galutinai susiformavusios, gali suaugti vienas su kitu“, – sakė jis.

Miške aptiko išskirtinį baravyką

Anot jo, daugiau kotų gali turėti ne tik baravykai, bet ir, pavyzdžiui, voveraitės, tačiau žmonės tai pastebi rečiau. Daugiau paskaityti galite: Tokio įspūdingo radinio galėtų pavydėti bet kuris grybautojas: žinovas pasakė, kas čia įdomaus

10. Iš siuntos išlindo pitonas

Šiais metais visus iš kojų išvertė žinia, apie iš siuntos išlindusį karališkąjį pitoną.

„Turbūt galime drąsiai sakyti, kad mus sunku nustebinti, tačiau šį kartą aiktelėjo net ir visko matę kolegos“, – teigė „Smartpost Lietuva“ savo pranešime.

Darbuotojai priminė, kad gyvūnų negalima siųsti siuntomis. Beje, kitoje siuntoje jie aptiko ir kitą egzotinį augintinį – leopardinį gekoną. Daugiau paskaityti galite: Netikėtumas Kaune: iš siuntos išlindo pitonas

Pitonas siuntoje

11. Pastebėtas keistas gyvis

Šio ežerų pakrantėse sutinkamo bestuburio siūlo nebandyti imti į rankas ar liesti. Tai – dusios lerva.

„Lervas galite sutikti prie vandens telkinių lipančias iš vandens, kad virstų lėliukėmis, o po to suaugusiais vabalais. Pati lerva įspūdingo dydžio – kūnas 5–6 cm ilgio“, – rašė Klaipėdos universiteto mokslininkas, fotografas Tomas Ruginis.

Dusios lerva

Šios lervos yra plėšrios, turi aštrius čiupiklius ir gali pagauti žuvų mailių ar buožgalvį, o žmogui, paėmus į rankas, ir įžnybti. Daugiau paskaityti galite: Šio gyvio į rankas nė už ką neimkite – pasigailėsite

12. Žaltys šliaužiojo prekybos centre

Socialiniuose tinkluose „Iki“ pirkėja pasidalijo dar neregėtu įrašu – atėjusi į parduotuvę apsipirkti prie arbūzų ji aptiko besirangančią gyvatę. Vaizdo įraše matyti, kad tai – geltonskruostis žaltys.

Žaltys parduotuvėje

Jis šliaužiojo ant salėje sukrautų arbūzų. Socialiniuose tinkluose vaizdo įrašu pasidalijusi moteris rašė: „To dar neteko matyti, įžengi į parduotuvę ir še tau – šliaužioja gražuolis.“

Žaltys apsaugos darbuotojų buvo išneštas ir paleistas lauke. Daugiau paskaityti galite: Atėjusi apsipirkti į „Iki“ neteko amo: ant arbūzų šliaužiojo žaltys

13. Trimetei įkando angis

Šiemet visus ant kojų sukėlė istorija, kaip trimetei Vilniaus darželio teritorijoje įkando angis – vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje. Nors istorija baigėsi gerai, spėlionės liko – kaip gyvatė galėjo atsirasti mieste.

Angis

Herpetologas G. Paškevičius sakė, kad angys gyvena atokiai nuo žmonių, jas retai sutiksi, reikėtų kone specialiai ieškoti, todėl į miestą ji pateko ne pati. Situaciją dėl mergaitės atvejo jis pakomentavo taip:

„Vienintelis logiškas paaiškinimas, kaip gyvatė galėjo atsidurti tokioje Vilniaus vietoje, yra toks: greičiausiai artėjant rudeniui privačių namų savininkai įsigijo malkų. Su kelmais, rąstais, mediena (ir užsienyje tokių atvejų yra buvę) žmonės atsiveža ir gyvačių. Aišku, angis neturi ką čia veikti, iš kiemo iššliaužė, pradėjo ieškoti sau tinkamos vietos, pateko į darželį.“ Daugiau paskaityti galite: Gamtininkas apie Vilniuje trimetei įkandusią angį: į miestą ji pateko ne pati

14. Paaiškinta apie neįprastas pušis

Valstybinė miškų urėdija pasidalijo apykaklinių pušų nuotraukomis. Lietuvoje šios formos pušys randamos Dubravos miške, Trakų ir Prienų miškuose bei Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose ir atrodo išties neįprastai.

Pušys

„Kai kurie žmonės pamatę tokią pušį mano, kad čia pažeidimas, tačiau tai atsirado dėl genetinio paveldimumo.

Apykaklinės pušies žievės plokštelės yra išsidėsčiusios ratu kaip žiedas aplink liemenį, būna atsilošusios ir atrodo lyg skiedrinis stogelis ar apykaklė“, – apie retai Lietuvoje sutinkamus medžius sakė Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta. Daugiau paskaityti galite: Miškuose pastebėjo neįprastus pušų kamienus: paaiškino, kas tai per reiškinys

15. Aptiktas tamsusis grifas

Šiemet į Lietuvos paukščių rūšių sąrašą įrašyta nauja rūšis – tamsusis grifas. Tai vienas iš didžiausių (sunkiausių) gebančių skraidyti paukščių pasaulyje. Šių paukščių kūno masė 7–14 kg., o sparnų tarpugalis (atstumas tarp išskleistų sparnų galų) 250–310 cm.

Tamsusis grifas

Tiesa, sparnuotis rastas jau negyvas. Manoma, kad jis atsitrenkė į laidus ir buvo nutrenktas elektra. Tai pirmas atvejis, kai ši rūšis aptikta mūsų šalyje. Daugiau paskaityti galite: Lietuvoje pirmą kartą aptiktas tamsusis grifas – vienas iš didžiausių gebančių skraidyti paukščių pasaulyje

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją