Loughareema vardu vadinamas ežeras Airijos pajūrio mieste Ballycaste yra labiau žinomas pradingstančio ežero vardu. Kaip rašo amusingplanet.com, ežeras susiformavęs tokioje vietovėje, kuri dėl netolygaus reljefo stiprių liūčių metu prisipildo vandens, o vėliau šis vanduo netekėjęs į požeminius vandenis palieka ežerą vėl sausą. Tie, kurie nežino apie egzistuojantį tokį ežerą, sausros metu keliaudami pro šią vietovę net neįtartų, kad šioje vietoje esantis ežeras yra „gyvas“.
Įdomu tai, kad kelias į Ballycaste miestą driekiasi kaip tik per šį ežerą, tačiau šiuolaikinės kelių technologijos leidžia kelią apsaugoti nuo ežero potvynių. Kaip pastebi amusingplanet.com, taip buvo ne visada.
Seniau, ežerui patvinus, kelią apsemdavo vanduo, kuris kartais išsilaikydavo kelias savaites ir trukdydavo keliaujantiesiems. Spėjama, kad ežero mįslingumas bus suklaidinęs netgi pirmuosius kelio per šį ežerą inžinierius, kitaip jie būtų kelią projektavę aukščiau pakylančio vandens lygio.
Kartą 1898 m. itin didelio potvynio metu pulkininkas Johnas Magee McNeille, nenorėdamas pavėluoti į 16 val. traukinį, įtikino vadeliotoją dengtu vagonu, traukiamų dviejų žirgų, jį pervežti per Loughareema ežerą. Kai jiedu pasiekė ežero vidurį, šaltas ežero vanduo suvilgė žirgų pilvus ir šie pasibaidė. Pulkininkas, jo vadeliotojas ir du žirgai netrukus atsidūrė šaltame ežero vandenyje. Šį vaizdą stebėjo daug to meto žmonių.
Nuo šio atsitikimo ir nutarta tiesti naują kelią, kuris būtų aukščiau nei maksimali riba, kurią gali pasiekti patvinęs ežero vanduo, kad daugiau niekada niekam netektų papulti į tokią nepatogią situaciją, į kurią prieš daugiau kaip šimtą metų papuolė pulkininkas J. Magee McNeille.