Varlėmis rūpinasi dvi gamtininkų komandos
GRYNAS.lt skaitytojas Mindaugas redakcijai atsiuntė nuotraukų, kuriose užfiksavo prie Pūčkorių atodangos mašinų ratų sutraiškytas varles. Vyras tuo nebūtų stebėjęsis, jei šalia kelio nebūtų stovėjusi speciali tvorelė, turinti neleisti varlėms kirsti kelio. Skaitytojas teigė, kad toje vietoje eismas nėra intensyvus.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, kurios teritorijoje ir stovi tvorelės, skirtos apsaugoti varles, teigė, kad vilniečio užfiksuotas vaizdas stebinti neturėtų, nes tokios konstrukcijos nėra visagalės. O galiausiai norint pasiekti gerų rezultatų reikia ir gyventojų pagalbos.
Regioninių parkų Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja Jolanta Radžiūnienė sakė, kad daroma viskas, jog varlės sulauktų pagalbos. Anot jos, šiuo metu varlių migracija labai intensyvi. Kaip tik todėl parko darbuotojai du kartus per dieną ateina prie tvorelių tam, kad surinktų prie jų susikaupusias varles ir jas perneštų į kitą kelio pusę.
„Taip, jos patenka ant kelio. Kai atšilo ir pradėjo lyti, jų migracija labai intensyvi. Iki tol buvo viena pamaina, kuri varles pernešdavo iš vienos kelio pusės į kitą, o dabar jau yra dvi. Varlės būna surenkamos ryte ir vakare. Norime kiek įmanoma daugiau jų pernešti. Mes maksimaliai organizuojame varlių apsaugą ir pernešimą, bet vieni visomis varlėmis pasirūpinti negalime. Ir patys gyventojai turi prisidėti“, - nelikti abejingais kvietė J. Radžiūnienė.
G. Nausėda su pasiūlymais nesikreipė
Jos teigimu, tvorelės, skirtos varlių apsaugai, aukštis – pusmetris. Susumavus abi kelio puses, jos ilgis yra maždaug 800 metrų. Apsauginės užtvaros varliagyvių migracijos „karštuose taškuose“ įrengtos prieš tris savaites. Jos pastatytos Pavilnių regioniniame parke, Pūčkoriuose ir Ribiškių take. Tvorelės šiame regioniniame parke stovi jau ne pirmus metus. Tiesa, jos kasmet ilgėja.
Pasak regioninio parko darbuotojos, kelias, kuriuo vyksta intensyviausia varlių migracija, šiuo laikotarpiu galėtų būti uždarytas. Jos teigimu, kelias veda į akligatvį, o galiausiai juo naudojasi tik trijų namų gyventojai. Vienas jų priklauso garsiam ekonomistui Gitanui Nausėdai.
„Toje vietoje yra trys namai. Vienas iš jų yra G. Nausėdos. Ir jis važiuoja tuo keliu. (...) Ne, mes (regioninis parkas – red. past.) į jį nesikreipėm (dėl pagalbos saugant varles – red. past.), o jis su pasiūlymais irgi nesikreipė. Šituo klausimu mes su juo nebendraujam. Apskritai iš viso mes su juo nebendraujam“, - atskleidė pašnekovė.
GRYNAS.lt primena, kad G. Nausėdai pasistačius modernų stiklinį namą po Pūčkorių atodanga kilo didelis aplinkosaugininkų pasipiktinimas. Regioninio parko direkcija iki šiol laikosi nuomonės, kad valstybės saugomoje teritorijoje ekonomistas neturėjo teisės pastatyti modernaus būsto. Tačiau teismai konstatavo, kad G. Nausėda įstatymų nepažeidė.
Specialistė: be žmonių pagalbos nieko nebus
Lietuvos gamtos fondo varliagyvių specialistė Dalia Bastytė teigiamai įvertino regioninio parko iniciatyvą saugoti varliagyvius. Tačiau ji, kaip J. Radžiūnienė nesistebėjo, kad varlės nepaisant užtvarų vis tiek sugeba patekti ant kelio. Ir galiausiai moteris teigė, kad varlių apsauga turėtų užsiimti ne tik valstybės saugomos teritorijos, bet ir patys gyventojai. Anot jos, tai yra visų reikalas, nes nėra konkrečios institucijos, kuri už tai būtų atsakinga.
„Man atrodo, kad tokios tvorelės Lietuvoje labai nepopuliarios. Yra tik kelios saugomų teritorijų direkcijos, kurios tuo užsiima. Apskritai yra tik pavienės iniciatyvos. Žmonės nori, kad kažkas tuo iš viršaus pasirūpintų. Jie norėtų, kad kažkas kitas, pavyzdžiui, ministerija organizuotų. Bet už šitą dalyką atsakingų nėra. Jei šalia jūsų namų žūva varlytės (važiuodamas automobiliu jas traiškote), pasirūpinkite, kad to nebūtų“, - ragino D. Bastytė.
Pasidomėjus, kokia tvorelė gali padėti varlėms jų migracijos laikotarpiu, pašnekovė aiškino, kad jos aukštis turėtų būti bent pusmetris. O dar geriau, jei aukštis siekia 70 cm. Taip pat reikėtų pasirūpinti ne tinkline bet slidžia medžiaga, kad varlės tvorelės negalėtų perlipti. Tai svarbu, kadangi kai kurioms varlėms tinklinė medžiaga – ne kliūtis. „Taip pat iš tos pusės, kur ateina varlytės, reikėtų padaryti užlenkimus, kad jos niekaip neperliptų“, - pridėjo varliagyvių specialistė.
Tačiau siekiant apsaugoti varles nereikia ir persistengti. Moters teigimu, per didelis stropumas kai kada gali ir pakenkti: „Nereikia gyvūnų traukti iš griovių, nes jis galbūt ten ir nori pasilikti. Ją galima pernešti tik tada, jei varlė yra prie kelio ir yra akivaizdu, kad ji nori jį kirsti. Jei paimi gyvūną iš jo buveinės ir jį kažkur neši, taip gali jam netgi pakenkti,“ -perspėjo Lietuvos herpetologų draugijos pirmininkė.
Varlės mums naudingos kovoje su kenkėjais
Šiais metais, pasak specialistės, varlių migracija prasidėjo kaip niekad anksti – kovo pradžioje. Tai lėmė labai anksti prasidėjusi šiluma. Be to, D. Bastytė pridūrė, kad varlės migruoja turėdamos labai rimtą tikslą. Jos žiemoja visai kitose vietose, nei veisiasi. Todėl pavasarį pabudusios jos turi pasiekti veisimosi vietą.
„Pavyzdžiui, pievinės varlės žiemoja tekančio vandens dugne, o veisiasi seklioje kūdroje. Todėl šiems šaltakraujams gyvūnams pavasarį iš vienos buveinės reikia patekti į kitą“, - sakė specialistė.
Anot jos, yra kelios priežastys, kodėl reikia padėti keliu ropojančioms varlėms. Pirmiausia nėra etiška leisti žiauriu būdu žūti gyvam organizmui. Antra, varlės yra labai svarbi mitybinės grandinės dalis, naikinanti žmonėms nepriimtinus kenkėjus.
„Visų pirma neetiška gyvą padarėlį žudyti. Varlės turi nervų sistemą, todėl jaučia skausmą. Be to, sutraiškytos varlės kelia pavojų vairuotojų saugumui. O žvelgiant iš gamtinės pusės, varlė yra labai svarbi. Ji suėda galybę bestuburių. Ja taip pat maitinasi labai daug gyvūnų. Varliagyviai taip pat yra indikatoriniai organizmai, leidžiantys nustatyti aplinkos užterštumą. Jie gyvena švariose teritorijose“, - teigė D. Bastytė.