Reti atvejai
„Yra daugybė žmonių, kurie nori ir bando namuose ar sodybose auginti grybus. Vieniems sekasi neblogai, kitiems – kukliau.
Kiekvienu atveju reikia tinkamo substrato, sukti galvą kur ir kaip jį geriau patalpinti, sudaryti tinkamas augimo sąlygas. Galima internete nusipirkti paruoštą rinkinį, tuomet reikės tik jį laiku drėkinti.
Sukurtas ne vienas toks verslas. Tačiau kartais atsiranda laimingų žmonių, kuriems nereikia nieko daryti. Visai netikėtai grybas ima ir išauga pačioje netikėčiausioje vietoje“, – sako mikologas J. Kasparavičius.
Tokie atvejai pasaulyje, o ir Lietuvoje, sako jis, nėra jau tokie ir reti, tačiau tikrai nutinka ne kasdien ir net ne kasmet. Informacijos apie panašius atvejus galima rasti internete arba pasirausus kur nors senuose, praeitame šimtmetyje Lietuvoje leisto žurnalo „Mūsų gamta“ rinkiniuose.
Grybų žinovas sako, kad nuotraukoje įamžintas grybas yra kreivabudė. Tai yra medieną ardantis grybas, todėl nėra labai keista, kad jis retkarčiais gali išaugti ant kokių nors medinių konstrukcijų.
„Svarbu tik, kad jos būtų tinkamos irimo stadijos. Žodis irimas neturėtų labai stebinti kalbant apie medieną, nes mes dažniausiai apdorojame gaminius iš medienos įvairiomis medžiagomis anaiptol ne vien dėl grožio, o ir tam, kad sustabdytume ar bent jau sulėtintumėme natūralius joje vykstančius irimo procesus. Toje medienoje kartais jau gali būti ir kitų grybų, kurie išoriškai gali niekaip nepasireikšti ir atrodo, kad ten nieko nėra ir būti negali. Gali“, – tikina pašnekovas.
Gali augti daug kur
Ant ko tiksliai auga nuotraukoje įamžintus vaisiakūnius suformavusi grybiena ne visai aišku. Net gamtoje šis grybas gali augti įvairiose vietose, sako J. Kasparavičius.
Anot jo, į išorę šių grybo vaisiakūnių užuomazgos greičiausiai išlindo per panašią į nuotraukos viršuje matomą skylutę, likusią išsukus varžtą ar medvaržtį. Juos maitinanti grybiena greičiausiai auga kažkur viduje.
„Patekti į ten grybas galėjo taip pat, kaip patenka ant įvairių maisto produktų įvairūs pelėsiniai grybai. Jų sporos masiškai skraido bet kurioje patalpoje ir retkarčiais kuri nors iš jų galų gale nutupia ant maistui tinkamų medžiagų. Kreivabudžių sporos tikrai nėra tokios gausios ir visur neskraido, todėl ir atvejai, kai patalpose išauga šie grybai yra daug daug kartų retesni. Patekti į vidų grybas galėjo dar statant garažą, įrenginėjant ar kažką perdarant.
Galėjo atsirasti ir nieko nedarant. Grybiena gali daugybę metų augti neformuodama jokių vaisiakūnių, tuomet gali nesimatyti beveik jokių jos egzistavimo požymių. Dažnai tik augimo sąlygoms pradėjus dėl kokių nors priežasčių blogėti ar besibaigiant prieinamoms maisto atsargoms, grybas pagaliau išaugina vaisiakūnius. Pakankamai didelė ir brandi grybiena gali derėti ir reguliariai“, – pasakoja pašnekovas.
Auga neįprastai
Jeigu atsirastų noras ar poreikis sunaikinti grybą, J. Kasparavičius sako reikėtų pašalinti visą jo grybienai patikusį substratą. Galima paveikti ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis. „Tai ne koks trobagrybis ir sudoroti kreivabudę daug lengviau, o ir tokios žalos, kaip tas legendinis grybas, jis padaryti negali“, – tikina jis.
Pašnekovas tęsia, kad žiūrint į šiuos pradėjusius augti kreivabudės vaisiakūnius, truputį keistai atrodo jų polinkis augti visomis kryptimis.
„Toks įspūdis, tarsi jie augtų sumažėjusios gravitacijos sąlygomis, kokioje nors tarptautinėje kosminėje stotyje. Šiaip jau visi vaisiakūniai turėtų stengtis augti vertikaliai į viršų. Jeigu tai dėl kokių nors priežasčių fiziškai neįmanoma, grybas iš pradžių gali augti ir ne vertikaliai, o tik po to jo kotas išlinksta taip, kad kepurėlė galų gale augtų vertikaliai.
Kitaip išaugusi ji negalės normaliai barstyti sporų, tai yra – atlikti pagrindinės savo funkcijos. Nuotraukoje matomi vaisiakūniai dar labai jauni ir dauguma jų greičiausiai dar pasuks reikiama kryptimi“, – svarsto grybų ekspertas.
Vertingas grybas
Šis grybas yra vertingas, valgomas, bet klausimas, ar jį šiuo atveju reikėtų valgyti, lieka atviras, sako J. Kasparavičius. Taip yra todėl, kad mediena, iš kurios jis auga, impregnuojama arba bent jau išoriškai apdorojama įvairiomis medžiagomis. Garaže grybas papildomai dar gali prisigerti ir kitų įvairių medžiagų.
„Tose medžiagose gali būti įvairių junginių, kuriuos grybas gali sukaupti, tiesiog sukoncentruoti taip, kad jų koncentracija grybienoje ir vaisiakūniuose gali kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų viršyti tos medžiagos koncentraciją aplinkoje.
Aišku, suvalgius vieną ar keletą vaisiakūnių greičiausiai nieko tragiško neįvyktų, tačiau įvairių nepageidaujamų medžiagų į mūsų organizmus iš supančios aplinkos ir taip patenka daugiau nei reikia. Savo noru tą kiekį dar labiau didinti nėra jokios prasmės. Kita vertus, šis grybas yra naudojamas dirvožemiams valyti, nes sugeba kai kurias kenksmingas aplinkai medžiagas skaidyti iki netoksiškų“, – pasakoja jis.
Pašnekovas tęsia, kad be maistinių medžiagų, kreivabudėje yra C, D, PP vitaminų, visas B vitaminų kompleksas, 8 nepakeičiamos amino rūgštys, svarbiausi mineralai ir mikroelementai. Šis grybas gana plačiai buvo naudojamas tradicinėje kinų medicinoje nuo reumatizmo, dieglių strėnose, esant galūnių tirpimui, venoms stiprinti, sausgyslėms atpalaiduoti, sąnarių ir raumenų atpalaidavimui.
„Iš grybo vaisiakūnių šiuolaikiniais metodais išskirti lektinai, polisacharidai ir polisacharidopeptinai, kurie pasižymi priešvėžinėmis ir cukrų kraujyje mažinančiomis savybėmis. Kreivabudės ekstraktai pasižymi antioksidantinėmis ir imunomoduliuojančiomis savybėmis. Bandymuose su audinių kultūromis buvo pademonstruotos antimikrobinės, antitoksinės, radioprotektorinės ir net radiosorbcinės grybo savybės“, – grybo naudas vardija mikologas.
Dėl šių ypatumų daugelyje šalių šis grybas yra masiškai auginamas pramoniniu būdu ant medienos, šiaudų ar kitų žemės ūkio kultūrų augalinių atliekų.