Gandrų krašte jau nematyti. Netgi Rusnėje, kur „atsilikėlių“ kasmet goglinėjo ne po vieną, o po kelis.
Bet ir be gandrų plačiais didelių baltų paukščių sparnų mostais dar galima iki valios grožėtis. Pamario krašte baltieji garniai ir po vieną, ir po du, o vietomis – ir nemažais būriais pakyla staiga pabaidyti iš paupių ar marių priekrančių, polderių kanalų pakraščių. Ir savo stotu liudija saugų ir sotų vasaros klestėjimą.
Ornitologai tik prieš keletą metų ėmė fiksuoti neįprastai padidėjusį šių paukščių skaičių pamario krašte. Paprastai – vasaros gale. Baltieji garniai Kniaupo, Krokų lankos, Sausgalvių botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, Rusnės saloje rugpjūčio gale ir rugsėjo pradžioje ima telktis netgi šimtais.
Šios sankaupos yra tarptautinės svarbos. Profesionalai tvirtina, jog Nemuno deltoje kasmet maitinasi iki dviejų procentų Centrinės ir Vakarų Europos perinčios populiacijos individų. Tiesa, perėjimui vietų baltieji garniai minėtuose draustiniuose nesirenka. Bet besiilsinčius ar maisto ieškančius galima stebėti. Ir plaukiantiems upėmis, mariomis, ir važiuojantiems pamario keliais automobiliais ar dviračiais, ir keliaujantiems pėsčiomis.
Kormoranai žuvauja ir kaupia jėgas kelionei
Ornitologai tvirtina, jog padidėję baltųjų garnių būriai akivaizdžiai liudija - Pietų Europai būdingos rūšies paplitimo arealas dėl šiltėjančio klimato nesustabdomai plečiasi Šiaurės šalių kryptimi. Todėl pasiekė ir Nemuno deltą.
Bet daugiausia pamario krašte dabar – kormoranų. Jų – tūkstančiai. Ne tik Krokų lankos, Kniaupo zoologiniuose draustiniuose, bet ir Kintų žuvininkystės ūkio tvenkiniuose, Nemuno priešakinėje deltoje. Taip yra, nes savo vadas lizduose jau užaugino didžiųjų kolonijų, esančių Kuršių marių pakrantėje ties Juodkrante ir Delmos upės žiotyse(Rusijos Kaliningrado sritis), paukščiai.
Dabar – palankiausias metas šiems žūklautojams sukaupti energiją prieš migracijos iššūkius. Ir jie nardo gelmėn, gaudydami žuvis, o poilsiui tupia ant savo ekskrementais nudegintų medžių.
Nemuno deltoje tokių dar nėra labai daug. Nedideliais ištisais guotais jie pakrantėse nudžiuvę tik prie Krokų lankos ežero ir Skirvytės upės. O prie Atmatos žiočių – vos vienas kitas. Kormoranų populiacijos skaitlingumą jau keletą metų pakankamai gerai reguliuoja gamtosaugininkai.
Lietuvos Ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis Šilutėje neseniai konsultavo pamario krašto verslininkus, teikiančius turizmo ir rekreacinės žūklės paslaugas, kaip siekti pelno ir naudos iš paukščių stebėjimo. Šios veiklos iniciatorius yra viešbučių, nekilnojamojo turto ir transporto paslaugų verslininkas, rajono tarybos narys, Darbo partijos Šilutės skyriaus vadovas Saulius Stankevičius.