Gąsdinimai dėl vilkų: gamtininkas paaiškina, kokia yra reali grėsmė

Neseniai pasirodžius informacijai, kad esą paštininkę užpuolė vilkai, visuomenėje kilo baimių dėl susidūrimo su šiais žvėrimis. Be to, ir vėl pasigirdo teiginių, kad vilkų yra per daug. Vis dėlto specialistai ramina, kad vilkų baimė yra išpūstas burbulas.

Gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys teigė, kad vilką pamatyti paprastam žmogui yra nelengva. Vis dėlto jis pasakė, kaip elgtis, jeigu taip atsitiktų.

Galiausiai, L. Budrio teigimu, žmonės šiuo metu dėl vilkų yra pernelyg gąsdinami. Jo įsitikinimu, čia turėtų savo nuomones garsiau sakyti ne politikai, bet gamtininkai.

„Po aprašyto užpuolimo buvo kai kurios žiniasklaidos priemonės ir ministrą pasikvietusios, kamantinėjo jį, bet jis ne specialistas, o politinių pažiūrų vilkas neturi. Reikėtų specialistus kalbinti šiuo atveju. Žmonės yra klaidinami ir gąsdinami nebūtais dalykais“, - sakė L. Budrys.

Pasak specialisto, vilką miške sutikti yra gana nelengva: „Paskutiniai straipsniai ir laidos įsiūbavo visuomenėje įvairiausias diskusijas dėl vilko ir žmogaus santykio. Bet paprastai ne žmogui reikia bijoti vilko, o vilkas bijo žmogaus. Pavyzdžiui, pas mus Lietuvoje yra 30 tūkstančių medžiotojų, duok Dieve, kad bent 1 proc. iš jų būtų matęs vilką. Šis žvėris visuomet bėga ir slepiasi, jo nepaprastai gerai išvystyta klausa, uoslė, regėjimas. Jeigu pasirodo grybautojas miške, vilkas tai jaučia už kelių kilometrų ir visuomet duoda kelią žmogui.“

Vis dėlto pašnekovas pažymi, kad pasitaiko atvejų, kai vilkai atklysta prie žmonių namų ar sodybų, kartais jie būna ir ne visai adekvatūs.

„Tokių atvejų yra. Tokiai elgsenai daro įtaką ir pasikeitusios gamtinės sąlygos, kraštovaizdis. Dabar pasižiūrėjus į Lietuvos teritoriją, pas mus miškai sudaro 32 proc. Dabar rasti tokią teritoriją, kad kelis kilometrus aplinkui nebūtų gyvenvietės ar nesilankytų žmogus, faktiškai neįmanoma. Urbanizacija gerokai palietė Lietuvos teritoriją ir vilko pasirodymai jam nebūdingoje aplinkoje yra stebimi“, - kalbėjo L. Budrys.

Pašnekovas papasakojo, ką reikia daryti sutikus vilką: „Svarbiausia – nepulti į paniką, nebėgti apsisukus. Reikėtų ramiai stovėti, galbūt bandyti baidyti kažkokiais garsais. Gali vilkas kažkurį laiką dar stovėti ir stebėti, kokį padarą čia sutiko, bet elgesys šiuo atveju yra šiek tiek panašus ir į šuns. Kinologai sako, kad jeigu šuniui parodysi didelę baimę, apsisuksi ir pulsi bėgti, tai turi jis tokį instinktą vytis. Agresyvūs gali būti neadekvatūs vilkai. Tada galima ir į medį lipti, jeigu sugebėjimų kas turi tokių ir medis su šakomis. Bet gamtoje vilkas pagal savo keliamą pavojų žmogui yra gerokai toliau palyginus su kitais žvėrimis. Kad ir šernu, nes jo patelė, kai vedžiojasi paršiukus, žmogų gali pulti nieko nepagalvodama. Taip pat briedžio patelės. Tuomet gali tikrai prireikti medžio.“