Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) interneto puslapyje www.vet.lt šiuo metu skelbiamas patikslintas maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas.
Šis sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Tačiau prekiauti galima tik iš ES įteisintų veislių augalų pagamintais maisto produktais.
Kasdien – vis nauji
Šiuo metu Lietuvoje parduodami 22 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių: „Tautas“, „Aukselis“, „Grace“, „Jasmine“, „Brolio“, „Optima linija“, „Luccia“, „Omili“, „Huilor“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Saulutė“, Augalinis aliejus, „Oilio“, „Perla“, „Tėviškės“, „Caroli“, „Dolores“, „Lankų“, „Flarina“, „Karolina“, „Maxima“. (Prieš kelerius metus buvo parduodama vos pora rūšių aliejaus su genetiškai modifikuotais organizmais.)
Prekiaujama 7 pavadinimų margarinais ir tepiais riebalų mišiniais, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių: „Aukselis“, „Optima linija“, „Aima“, „Sodžiaus“ tepūs riebalų mišiniai, „Aiwa“, „Luxua light“, Riebalų tepinys (25 procentų riebumo).
10 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, — šokoladiniai kiaušiniai su staigmena: „ANL Heros“, „Turto“, „ANL Hanny“, „Elvan“, „ANL My Chick“, „ANL Space“, „ANL Formula“, „Jungle“, „Focus“, saldainiai su žaisliuku „Chik&Duck“.
1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, — „Sodžiaus Provanso“ (Vokietija).
2 pavadinimų maisto papildai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, — „Hair / Skin / Nail Hard Kapsule“ (JAV), „Memortop“ (JAV), „Power Multi Vit 90 Lithu“ (Kanada).
Nustatyta, kad su genetiškai modifikuotais organizmais jau kepama 1 pavadinimo skrudinta duona — ji kepama sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Tai „Kaziuko“ skrudinta duona.
Daugiau budrumo
Šį sąrašą spausdiname ne tik todėl, kad tokius dalykus vis dėlto turėtume žinoti, norėdami sąmoningai pasirinkti, ką dėti į skrandį, bet ir todėl, kad parodytume, kaip sparčiai plinta šis procesas. Ir būtent ta linkme, kuri mums nepalankiausia, — paslėpta forma. Juk aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, paskaitę etiketę, galime ir nepirkti — juo labiau kad jis nėra jau toks pigus — tik pigesnis.
Tačiau kaip sužinoti apie genetiškai modifikuotus organizmus, patenkančius į mūsų organizmą klasta arba mums praradus budrumą? Kam iki šiol būtų atėję į galvą ieškoti genetiškai modifikuotų organizmų vaikiškuose šokoladiniuose kiaušiniuose arba maisto papilduose, kurie turėtų stiprinti mūsų sveikatą?
Akys nemato, širdies neskauda
Tą patį galima pasakyti ir apie viešojo maitinimo įstaigose patiekiamus patiekalus — dauguma savininkų pasiryžę velniui sielą užstatyti, kad tik sumažintų patiekalų savikainą, ir, žinoma, naudoja pačius pigiausius produktus, kokius tik galima gauti. Tačiau su kokiu aliejumi mums, eiliniams piliečiams, pietums kepami kotletai ir bulvės, valgiaraščiuose nepaminėta, oficialios žinios taip pat fragmentiškos. Gal tuo metu, kai VMVT specialistai sudarinėja sąrašą, kokios bendrovės kepa kulinarijos gaminius su genetiškai modifikuotais organizmais, kitos kokiame nors Lietuvos kampe ruošiasi čirškinti kotletus aliejuje, pilname genetiškai modifikuotų organizmų?
Taigi Lietuvoje naudojamų genetiškai modifikuotų organizmų sąrašas šiuo metu dar papildytas bendrovės „Rivona“ kulinarijos ceche kepamais 21 pavadinimo kulinarijos gaminiais. Jie kepami aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių: tai mažos varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, beliašai, Kijevo kotletai, kotletai „Jūratė“, „Astra“, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, lietiniai su vištienos krūtinėle, kepta vištienos filė, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, žemaitiški blynai, duona su česnakais.
Tiesa yra tokia, kad nei kavinėje patiekiamų, nei kulinarijos cechuose iškeptų patiekalų sudėties nežinome ir neturime kaip sužinoti. Nebent kaskart vaikščiotume į virtuvę tikrinti puodų ir keptuvių bei surengtume tardymus virėjoms, kurios apie genetiškai modifikuotus organizmus tikriausiai nėra nė girdėjusios, — sutikite, tai nelabai realu. Juo labiau kad vidurinės ir žemesniosios grandies kavinės nesivargina gaminti Kijevo kotletų — perka juos kulinarijos ceche, prideda pašarinių morkų ir kopūstų, pašildo mikrobangų krosnelėje ir parduoda už trigubą kainą.
Valgykite, ką duoda
Daugelis galėtų papriekaištauti, kad straipsnyje remiamasi nuostata, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra blogai, valgyti su jais pagamintus produktus yra nesveika. Jie iš dalies būtų teisūs, tačiau pasakyti norime visai ką kita. Juo labiau kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų, valgyti nesveika, tačiau lygiai taip pat nėra mokslinių įrodymų, kad juos valgyti sveika.
Ar yra kokių nors duomenų, koks jų ilgalaikis poveikis? Kiek jų galime suvalgyti, nekenkdami sveikatai? Į daugelį šių klausimų nėra aiškių atsakymų dėl paprasčiausios priežasties — nėra pakankamai medžiagos tyrimams, nes sumanymas genetiškai modifikuoti augalus — visai naujas, pastarųjų metų, išradimas, tad joks gyvūnas ar žmogus, ilgai naudojęs šiuos produktus, dar nebuvo ištirtas. O kad šio išradimo plitimas — spartus ir nesustabdomas, liudija ir Lietuvos pavyzdys.