Gera žinia žvejams: siūloma panaikinti absurdiškus draudimus

Baltijos jūroje žvejojantys žvejai mėgėjai skundžiasi, kad gali sugauti per mažai menkių ir plekšnių. Tačiau panašu, kad netrukus jie gali sulaukti gerų žinių. Su žvejų nuogąstavimais sutinka ir Aplinkos ministerija, kuri inicijuoja esamos tvarkos pakeitimą.

Žvejybą Baltijos jūroje koordinuoja Žemės ūkio ministerija, kuriai Aplinkos ministerija trečiadienį pateikė savo pasiūlymus. Ji siekia, kad būtų panaikinti kai kurie apribojimai arba nori bent jau suvienodinti verslininkams ir žvejams mėgėjams taikomas sąlygas. Šie siūlymai susiję su penkiomis žuvų rūšimis: menkėmis, plekšnėmis, stintomis, otais bei unguriais.

Mano, kad apribojimai prasilenkia su logika

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt pasakojo apie Žemės ūkio ministerijai pateiktus siūlymus.

Vienas iš svarbiausių apribojimų, kuris labiausiai liečia žvejus mėgėjus, yra susijęs su menkėmis. Siūloma atsisakyti šiandien esančio ribojimo, kuris teigia, kad galima pasiimti 15 vienetų menkių per vieną žvejybą arba namo parsinešti 15 kg žuvies.

Galima prisiminti nelabai seną istoriją, kai buvo konkurencija tarp Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos dėl žvejybos tvarkos vidaus vandenyse. Ir toks buvo Žemės ūkio ministerijos vos ne kerštas, kad neleido verslinės žvejybos vidaus vandenyse rengti, tai mes jums atkeršysim jūroje. Tikiuosi, kad dabar ta kvaila nuostata po truputį nyksta. Viskas turi būti logiška: jeigu galima žvejams verslininkams, tai galima ir mėgėjams.

Dalius Rakutis

„Mes manome, kad menkių sugavimai žvejams mėgėjams turėtų būtų neribojami. Pagrindinė priežastis yra ta, kad ir 2013 ir 2014 metais žvejai verslininkai neišgaudė jiems paskirto limito. 2013 metais jie sugebėjo pagauti tik kiek daugiau nei 40 procentų nustatytos kvotos, o 2014 metais, pirminiais duomenimis, buvo pagauta vos kiek daugiau nei 30 procentų kvotos. Tai reiškia, kad Lietuvai paskirtos kvotos yra neįvykdomos ir todėl, kad mėgėjai žvejos tas menkes, nėra verslui didžiulės rizikos, o žmogui, iš tolimų miestų atvažiavusiam žvejoti, tai yra džiaugsmas, jis gali pradžiuginti šeimą. Be to, ir populiacijai nebus jokios rizikos, jeigu žuvų jie pasiims daugiau“, - sakė L. Jonauskas.

Kalbant apie upines plekšnes, iki šiol galioja draudimas, kuris neleidžia pasiimti mažesnių negu 21 centimetro dydžio plekšnių.

„Toks draudimas, mano galva, yra nelogiškas, nes daugelis žvejų mėgėjų pagautų plekšnių yra mažesnės. Mūsų kaimyninėse šalyse, tarkime, Latvijoje, jų dydis yra neribojamas dėl to, kad plekšnių ištekliams niekas negresia. Be to, plekšnė sugeba labai giliai įryti kabliuką, dažnais atvejais net ir paleidžiant žuvį jai yra pridaryta tiek žalos, kad ji tampa negyvybinga. Manau, kad reikėtų atsisakyti tokio apribojimo ir kokias žuvis pagauna, tokias leisti pasiimti, žvejys ir pats mato: jeigu žuvis yra per daug maža ir gali išlikti gyvybinga, pats ją paleis. Dėl šio apribojimo net visos plekšnių gaudymo varžybos iš Lietuvos yra persikėlusios į Latviją, kur jokių draudimų nėra“, - kalbėjo viceministras.

Reikia suvienodinti verslininkų ir mėgėjų sąlygas

Taip pat pasiūlymai liečia stintų žvejybą. Aplinkos ministerija, kuri yra atsakinga už vidaus vandenų mėgėjiškos žūklės reglamentavimą, panaikino visus apribojimus stintų žvejybai žvejams mėgėjams mariose.

„Stintos yra trumpaamžės žuvys ir jų ištekliams net ir didelis intensyvumas nėra pavojingas. Mes vidaus vandenyse tą limitą nuėmėm ir tą patį siūlome padaryti ir jūroje. Manome, kad nieko neatsitiks, jeigu žvejai nesiribos po 15 kilogramų, kiek leidžiama šiandien, o galės neribotai gaudyti šias žuvis. Mėgėjišku būdu sugautos žuvies negalima pardavinėti, todėl čia tikrai nebus konkurencijos verslininkams“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Žvejys, žvejoja nuo Palangos tilto, ar dar kažkur, kur yra daug mažų plekšnyčių, o jos iš karto masalą ryja, tuomet jų praktiškai neįmanoma paleisti ir tokiu atveju dauguma žvejų tampa brakonieriais, juk neįsakysi mažai žuviai nekibti. Tas paleidimas beprasmiškas, nes jos dažniausiai neišgyvena, jau geriau tuomet jas suvalgytų, be to, plekšnių yra daug ir tai nėra kažkokia reta žuvis.

Dalius Rakutis

Taip pat yra problema dėl otų žvejybos. Mėgėjai kreipėsi prašydami suvienodinti terminą, nes šiai dienai galioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti otus nuo gegužės 1 dienos iki liepos 31 dienos, o verslininkams tas draudimas įsigalioja tik nuo birželio 1 dienos. Siūloma suvienodinti tą terminą ir abiem grupėm otus žvejoti drausti nuo gegužės 1 dienos, kad draudimas būtų vienodas ir žuvys ruoštųsi nerštui.

Anot pašnekovo, šiuo aspektu prasilenkiama su logika, kadangi mėgėjams tuo pačiu neleidžiama žvejoti, o verslininkai tai daryti gali.

Kitos žuvys, apie kurias kalbama siūlyme, yra unguriai, vidaus vandenyse juos leidžiama pasiimti, o jūroje galima imti tik versliniu būdu sužvejotus ungurius. Tai, anot viceministro, yra neteisinga: „Mes siūlome atsisakyti to draudimo ir leisti žvejams mėgėjams jūroje pasiimti tris ungurius. Jeigu yra grėsmė populiacijai šių žuvų, reikėtų jūroje uždrausti ir verslinę žūklę, o jeigu nedraudžiam, siūlom jas leisti pagauti ir mėgėjams.“

Kova tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų

Apie žvejybą rašantis žurnalistas ir žvejybos entuziastas Dalius Rakutis pritaria šiems siūlymams ir tikisi, kad jie bus priimti.

„Kalbant apie menkes, jeigu kimba, žvejai gali pasiimti 15 kilogramų, bet vis tiek jas gaudo ir paleidinėja, o ar iš tokio gylio ištraukta, paleista žuvis būna gyvybinga – dar didelis klausimas. Jeigu tos žuvies turime pakankamai ir žvejai verslininkai jų neišgaudo, manau, kad ši idėja yra gera, žvejai parvežtų savo šeimoms daugiau žuvies. Juk tolima kelionė, daug kas iš Vilniaus ar iš Kauno važiuoja į Klaipėdą. Žinoma, būčiau už tokius pakeitimus“, - GRYNAS.lt sakė D. Rakutis.

Žvejybos žinovas pritaria ir kitiems pasiūlymams. Jis teigia, kad yra neteisinga, jog tai, kas galima verslininkams, negalima mėgėjams: „Ir dėl stintų galiu tikrai pritarti, žuvies yra labai daug, ji yra sezoninė, kiek su mokslininkais tenka kalbėti, jie teigia, kad didesnis jų pagavimo kiekis žalos nepadarys. Manau, kad daugelis meškeriotojų būtų už tai. Ungurius tikrai sunku pagauti ir yra vienetai žmonių, kurie su meškerėmis juos pagauna. Be to, juos leidžiama pagauti verslinėje žvejyboje, o mėgėjai gaudyti negali. Juk yra nepalyginami kiekiai, kiek gali pagauti žvejai verslininkai ir žvejai mėgėjai. Todėl manau, kad tas pasiūlymas didelės įtakos nepadarytų.“

Pašnekovas prisiminė, kad nelabai seniai vyko konkurencija tarp dviejų ministerijų, tačiau tikisi, kad logiški pasiūlymai bus priimti.

„Galima prisiminti nelabai seną istoriją, kai buvo konkurencija tarp Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos dėl žvejybos tvarkos vidaus vandenyse. Ir toks buvo Žemės ūkio ministerijos vos ne kerštas, kad neleido verslinės žvejybos vidaus vandenyse rengti: tai mes jums atkeršysim jūroje. Tikiuosi, kad dabar ta kvaila nuostata po truputį nyksta. Viskas turi būti logiška: jeigu galima žvejams verslininkams, tai galima ir mėgėjams“, - teigė D. Rakutis.

Žurnalisto teigimu, vienas absurdiškiausių Žemės ūkio ministerijos ribojimų, susijęs su plkšnių žūklės reglamentavimu: „Žvejys žvejoja nuo Palangos tilto ar dar kažkur, kur yra daug mažų plekšnyčių, o jos iš karto masalą ryja, tuomet jų praktiškai neįmanoma paleisti ir tokiu atveju dauguma žvejų tampa brakonieriais, juk neįsakysi mažai žuviai nekibti. Tas paleidimas beprasmiškas, nes jos dažniausiai neišgyvena, jau geriau tuomet jas suvalgytų, be to, plekšnių yra daug ir tai nėra kažkokia reta žuvis.“

Mano, kad paleistos žuvys neišgyvena

Panašios pozicijos laikosi ir Baltijos jūroje iš valties žvejojantis Kaune gyvenantis Tadas. Vyras mano, kad riboti sugaunamos menkės kiekį tikrai nėra logiška.

„Neprotinga leisti sugauti 15 menkių. Juk labai daug žuvies atsimeta - filė lieka mažai. Didelės jų galvos ir pan. Ir kokios išlaidos atvažiuoti man iš Kauno į Klaipėdą. Juk gamtai žalos nebus, nes kvotos neišnaudojamos", - aiškino vyras.

Jo teigimu, nereikėtų riboti ir plekšnių dydžio. „Dažniausiai kimba mažytės, bet jos taip giliai įryja kabliuką, kad paleistos vis tiek neišgyvena. Tai koks skirtumas, ar žvejas ją namo parsiveš, ar ji nugaiš jūros dugne. Menkės paleistos irgi neišgyvena", - kalbėjo žvejas.

Mes manome, kad reikėtų, jog menkių sugavimai žvejams mėgėjams būtų neribojami. Pagrindinė priežastis yra ta, kad ir 2013 ir 2014 metais žvejai verslininkai neišgaudė jiems paskirto limito. 2013 metais jie sugebėjo pagauti tik kiek daugiau nei 40 procentų nustatytos kvotos, o 2014 metais, pirminiais duomenimis, buvo pagauta vos kiek daugiau nei 30 procentų kvotos. Tai reiškia, kad Lietuvai paskirtos kvotos yra neįvykdomos.

Linas Jonauskas

Pasiūlymus svarstys

Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė sakė negalinti iš karto pasakyti, ar pasiūlymai yra logiški.

„Negaliu pakomentuoti taip ekspromtu, ar tokios mintys yra logiškos, ar ne. Nežinau, reikėtų mums pasižiūrėti ne tik patiems, bet ir su žuvininkystės tarnyba, be to, dar kartą atsiversti mokslines rekomendacijas“, - sakė A. Razmislavičiūtė-Palionienė.

Specialistė patikino, kad kai tik bus gauti pasiūlymai, jie bus atidžiai apsvarstyti.

GRYNAS.lt primena, kad žvejai mėgėjai dėl tvarkos pakeitimo į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi dar vasarą. Tuomet ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius GRYNAS.lt žurnalistams teigė, kad ministerija linkusi pritarti tik daliai pasiūlymų, nes esą mėgėjiška žūkle versline tapti negali.

„Tie pokyčiai, kurie susiję su menkėmis, yra realūs. Juo labiau, kad kvota nėra išgaudoma. Visgi mėgėjiška žvejyba neturi tapti versline. Tobulėjant žvejybos įrankiams visiškai liberalizavus šį kiekį mėgėjiška žvejyba taptų versline“, - liepą kalbėjo departamento vadovas.

Tuo tarpu mažesnių nei 21 cm plekšnių Žemės ūkio ministerija neketino leisti gaudyti. „Ši riba greičiausiai nebus keičiama, kad nebūtų piktnaudžiaujama išimtimis“, - tuomet dėstė D. Nienius.

Ungurių žvejybą jis taip pat laikė diskutuotinu klausimu, kadangi, D. Nieniaus teigimu, jie yra specialiai auginami ir leidžiami į vandens telkinius: „ES ir Lietuvos lėšomis vykdomas ungurių atstatymo planas. Todėl čia reikėtų platesnės diskusijos.“

Užtat dėl otų žvejybos pašnekovo nuomonė sutapo su žvejų. Anot jo, tiek žvejams verslininkams, tiek ir meškeriotojams turėtų būti leidžiama juos žvejoti tuo pačiu metu.

Visgi jis akcentavo, kad visais klausimais reikia įsiklausyti į Aplinkos ministerijos nuomonę.