Kartu su Giedraičių jaunaisiais miško bičiuliais inkilus kėlė ir politikai bei visuomenininkai - Algimanto Salamakino vadovaujamas Seimo aplinkos apsaugos komitetas, aplinkos viceministras Linas Jonauskas, ministerijos kancleris Robertas Klovas, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, jo pavaduotojas Petras Kanapienis, būrys Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos darbuotojų bei Lietuvos gamtos fondo, vietos bendruomenės atstovai ir net šalies miškininkus ruošiantys docentai.
Inkilų diena Giedraičių girininkijoje – vienas iš Generalinės miškų urėdijos akcijos „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“ renginių, skirtų iškiliam gamtininkui Tadui Ivanauskui paminėti. Jo iniciatyva lygiai prieš devyniasdešimt metų buvo pradėta inkilų miške kėlimo tradicija, kuri gyva išliko iki šių dienų.
Šildė laužas ir daina
Šaltis neatlėgo. Spaudė kaip reikiant. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį kelios šalies meteorologijos stotys fiksavo tos dienos šalčio rekordą – vietomis gyvsidabrio stulpelis rodė 23 laipsnius žemiau nulio.
Nepaisydami to, Giedraičių vidurinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai bei šiaip gamtos mylėtojai, lydimi savo mokytojų, patraukė į Pašilių mišką. Su savimi jie atsinešė inkilėlius, kuriuos per darbų pamokas patys sukalė mokyklos dirbtuvėse.
Šalčio nepabūgo ir svečiai. Jų susirinko nė kiek ne mažiau nei jaunųjų miško bičiulių. Viso Pašilių miške išsirikiavo apie penkiasdešimt žmonių - kiek buvo ir inkilų.
Miškas visus pasitiko tyla - nečiulbėjo joks paukštis. Nustėrę nuo neįprastai tokiu metu stojusio šalčio jie tikriausiai lindėjo pasislėpę po eglių šakomis. Tačiau pavasaris vis tiek ateis. Visada ateina. Tas neapgauna.
Tylą pertraukė Giedraičių vidurinės mokyklos ansamblis - merginos užtraukė dainą. „Kai paukštis pasiekia saulės lizdą, prasikala pavasaris“,- skambūs jų balsai budino gamtą. Jiems, kaip mokėjo, atitarė miškininkai bei jų svečiai.
Karšta arbata ir daina prie laužo visus jungė ir šildė.
Nemėgsta daugiabučių
Pasveikinęs šalčio nepabūgusius gamtos ir miško mylėtojus Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis instruktavo, kaip taisyklingai miške iškelti inkilą.
„Šie inkilai skirti mažiausiems miško paukšteliams - zylutėms ir musinukėms“,- apžiūrėjęs inkilus, kuriuos kartu su Giedraičių girininkijos darbuotojais buvo pagaminę Giedančių mokyklos meistreliai, pastebėjo miškų urėdas.
Tokie inkilai kabinami maždaug 2 -5 metrų aukštyje, vienas nuo kito ne mažesniu nei 30- 50 metrų atstumu. „Zilutės ir musinukės - ne varnėnai. Daugiabučių jos nemėgsta“,- vaizdžiai paaiškino urėdas.
Be to, inkilas, pasak urėdo, turi būti tvirtai prigludęs prie medžio kamieno - nesiūbuoti nuo kiekvieno vėjo gūsio ar plėšrūno antpuolio.
„Inkilo landos neturi užstoti šakos ar medžio laja, ji turi būti paukšteliui lengvai pasiekiama ir geriausia, jei atsukta į šiaurės rytus“,- patarė urėdas.
Kėlė pirmą kartą
„Dariau, nešk kopėčias“,- savo kolegą, Seimo narį Darių Ulicką paragino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Tačiau kopėčių nereikėjo. Inkilai miške kabinami karčių pagalba.
„Kabiname už landos ir palengva kartį keliame“,- mokė seimūnus ir vaikus Giedraičių girininkas Arvydas Kasperaitis.
Tačiau kartis siūbavo, inkilėlis suposi, atrodė, tuojau nukris ir subyrės. Mažiausias paukščių globėjas penktokas Augustinas, kuris šįmet mokyklos dirbtuvėse sukalė pirmą inkilėlį, į pagalbą pasikvietė savo bendraklasį, mokyklos pirmūną Germaną. Kibo abu, tačiau vis tiek prireikė jų mokytojo Alberto Putnos pagalbos. Trise šiaip taip įveikė.
Vienuolikos metų Augustinas gyvena Bekupėje. Nuo jo namų iki miško—trys kilometrai. Su tėčiu ir mama jis dažnai nueina į mišką uogauti, grybauti, bet inkilėlio niekada nebuvo kėlęs. Dabar bus. Ir būtinai ateis pažiūrėti, ar jo inkilėlyje kas nors apsigyveno.
Po pirmą inkilėlį miške iškėlė ne tik mažieji miško bičiuliai. Ir aplinkos viceministras L. Jonauskas prisipažino, jog inkilą miške jis kėlė taip pat pirmą kartą.
Sieja meilė miškui
Iš miško grįžusių sušalusių paukščių globėjų laukė ne tik karšta arbata, bet ir kareiviška košė. Ne bet kokia, o su alyvuogėmis. Ją čia pat, miško aikštelėje, virė Giedraičių jaunųjų miško bičiulių draugai - Lietuvos šauliai.
Giedraičių girininkijos eigulys Mečislovas Cicėnas yra dar ir Lietuvos šaulių sąjungos Giedraičių kuopos vadas, tad šaulius ir miško bičiulius sieja nepertraukiama draugystė.
Kartu su miško bičiuliais, miškininkais, politikais ir visuomenės atstovais inkilų dieną Giedraičiuose šventė ir Lietuvos gamtos fondo atstovas Darius Stončius. Giedraičius jis pasirinko ne tik todėl, jog čia vykdo mažojo erelio rėksnio apsaugos projektą, bet ir todėl, kad, kaip pats sakė, Ukmergės miškų urėdijos miškininkai yra vieni supratingiausių jo partnerių.
„Įgyvendinamas mažųjų erelių rėksnių apsaugos projektą neišvengiamai susiduriu su miškininkais. Noriu išreikšti jiems dėkingumą už jų supratingumą ir meilę paukščiams“,- sakė Lietuvos gamtos fondo atstovas.
Skirta iškiliam gamtininkui
Inkilų diena Giedraičiuose, kaip ir visose kitose šalies urėdijose, šįmet skirta iškiliam gamtininkui, prof. Tadui Ivanauskui pagerbti. „Tadas Ivanauskas buvo ne tik mokslininkas, davęs pradžią Vytauto didžiojo universitetui, kuriame ir pats dirbo, ne tik atsidavęs gamtininkas, įsteigęs pirmąjį Žuvinto rezervatą, Ventės Rage ornitologinę stotį, bet ir labai šiltas žmogus, kuriam lenkėsi ir paprasti kaimo žmonės“,- pasakojo su profesoriumi kartu dirbęs miškininkystės docentas Algirdas Navasaitis.
Prieš devyniasdešimt metų, 1923-aisiais, prof. T. Ivanauskas suorganizavo pirmąją inkilų kėlimo miške akciją, kurioje dalyvauti pakvietė visus gamtos mylėtojus ir visą visuomenę. „Inkilų kėlimas miške yra labai prasminga akcija, kadangi mūsų miškuose nėra tiek uoksų, kurių drevių užtektų visiems miške perintiems paukščiams“,- sakė docentas A. Navasaitis.
„Šiandien, kai globojami plėšrieji paukščiai, pavyzdžiui, paukštvanagiai, vištvanagiai, mažai musinukei tankiame eglyne susisukus lizdą išsivesti vaikus nebūtų jokių šansų“,- pritarė jam ir generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Generalinis miškų urėdas sakė, jog mažieji miško paukščiai, kaip antai zilutės ir musinukės, yra miškui naudingiausi paukščiai, nes jie lesa medžių kenkėjus.
Jis padėkojo savo kolegoms miškininkams bei jų draugams už tai, kad prof. T. Ivanausko pradėta paukščių globos akcija gyvuoja iki šių dienų.
Jaunųjų miško bičiulių mokytojai, Seimo nariai bei visi kiti svečiai dovanų gavo po inkilą, pažinimo vadovą knygą „Lietuvos paukščiai“, o Seimo aplinkos apsaugos komiteto vadovas A. Salamakinas – patį gražiausią - dekoratyvųjį, Giedraičių miško bičiulės Augustės Povilėnaitės ir jos tėvelio padirbdintą inkilėlį.
Baigiamasis akordas – Kaune
Generalinės miškų urėdijos inicijuotos akcijos „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“ baigiamasis akordas nuskambės kitą pirmadienį, kovo 25 dieną, T. Ivanausko zoologijos muziejuje.
Jame bus surengtas ne tik gražiausių inkilų, bet ir sparnuočių nuotraukų, kurias pateikė šalies jaunieji miško bičiuliai, paroda „Paukščiai – mažieji draugai“.
Meniškiausių nuotraukų autoriai bus apdovanojami, o gražiausi inkilai iškelti Kauno zoologijos sode.