Populiacijos būklė – gera
Lututėmis gali džiaugtis ne tik Lietuvos gyventojai. Šių pelėdų paplitimo arealas tęsiasi nuo Vakarų Europos iki Kamčiatkos pusiasalio. Pietuose paplitimas siekia Volgos vidurupį, Pietų Uralą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio – analitinio centro ornitologė dr. Gintarė Grašytė pasakoja, kad Lietuvoje ši pelėdų rūšis daugiausiai paplitusi rytų ir pietų Lietuvoje, tačiau aptinkama ir vakarų Lietuvoje esančiuose didesniuose spygliuočių miškuose.
„Lututė yra prieraiši tam tikroms buveinėms. Ji aptinkama beveik visoje Lietuvoje, bet daugiausiai paplitusi Rytų, Pietryčių Lietuvoje, kur auga pušynai. Čia, kur jai gyventi yra palankios sąlygos, populiacijos būklė yra gera, ji tinkamose buveinėse netgi nėra reta, bet kitose Lietuvos dalyse aptinkamos tik pavienės poros“, – sako G. Grašytė.
Nors rūšiai palakiose buveinėse šių paukščių populiacijos būklė laikoma gera, lututės vis tiek išlieka ir naujame saugomų rūšių sąrašą (įsigaliojusiame nuo šių metų sausio 1 dienos). Ornitologė G. Grašytė akcentuoja, kad Lietuvoje kol kas nėra tokių mokslinių tyrimų, kurie leistų užtikrintai ir tiksliai įvardyti visų rūšių pelėdų populiacijų gausumą. Visi vertinimai, anot pašnekovės, yra daromi remiantis įvairiais stebėjimais ir ekspertų apibendrinimais.
„Lietuvoje aptinkama 13 pelėdų rūšių, tačiau ne visos peri Lietuvoje. Iš 13 pelėdų rūšių 7 yra įtrauktos į saugomų rūšių sąrašą. Iš jų lututė būtų prie dažnesnių rūšių, kurios nėra ties išnykimo riba, jų populiacijos būklė nėra kritinė. Lutučių Lietuvoje turėtų būti daugiau nei 500 porų, bet tikrai ne daugiau nei 1000“, – skaičiuoja G. Grašytė.
Gyvena pušynų miškų masyvuose
Didžiausia tikimybė aptikti lututę, pasak ornitologės G. Grašytės, yra Dzūkijos miškuose arba Labanoro girioje. Mat, šios pelėdos – didesnių miško masyvų, pušynų, kuriuose yra senų medžių, paukštis.
„Be abejo, pušynai, pušynai su eglėmis, bet tikriausiai svarbiausia, kad jai gyventi, slėptis, reikia uokso. Lututei tinkamas juodosios meletos iškaltas uoksas, o meletų yra visoje Lietuvoje. Jeigu juodoji meleta gyvena pušyne, tai ten galima tikėtis ir lututės“, – pasakoja paukščių ekspertė.
Tiesa, žmogaus draugijos šios pelėdos vengia. Kaip pasakoja G. Grašytė, lututę išgirsti lengviausia miško viduryje, toliau nuo pakraščio. Visgi, anot ornitologės, lututės nevengia nedidelių kaimų didelio miško masyvo viduryje, todėl kartais jas galima girdėti ir netoli miške esančių sodybų.
Susiduria su išgyvenimo iššūkiais
Nors lutučių populiacija ir nėra kritinės būklės, į saugomų rūšių sąrašą jos įtrauktos ne veltui. Kaip GRYNAS.lt pasakoja G. Grašytė, šios pelėdos susiduria su nemenkais išlikimo iššūkiais. Vienas jų – nykstančios buveinės.
„Pagrindinis poreikis šiai rūšiai yra tinkamos gyventi miško buveinės. Lututei reikia pakankamo kiekio drevių, uoksų. Natūralūs plyšiai atsiranda labai senuose medžiuose, arba kai jas iškala meletos, bet jos taip pat paprastai tai daro senuose, ligotuose medžiuose. Lietuvoje kertame pakankamai jaunus, vos subrendusius miškus, jie nespėja tiek pasenti. Aišku, lututė nėra labai išranki, jeigu yra kirtavietė ir joje palikta pakankamai senų medžių, ji gali jame gyventi. Norint išsaugoti šią rūšį, kirtimus reikia vykdyti labai atsakingai ir žiūrėti, kad senų, tinkamų, drevėtų medžių liktų kuo daugiau, nes tokiuose gyvena lututės“, – pabrėžia ornitologė.
G. Grašytė tęsia, kad lututės turi priešų – kitų gyvūnų. Vienas jų – kiaunės: „Priešas numeris vienas visų uoksinių paukščių yra kiaunės. Kiaunė puikiai laipioja medžiais, įlipa į uoksus, išplėšia, išdrasko lizdus, gali sunaikinti kiaušinius ar patį paukštį. Jos iš tikrųjų pagrindinis pelėdų priešas ir jų gausa mūsų miškuose didelė.“
Lutučių populiacijai labai svarbią įtaką turi ir mitybos sąlygos. Mat, kaip ir visos pelėdos, lututės daugiausiai minta graužikais, o pastarųjų gausumas svyruoja.
„Be abejo, lutučių populiacijai įtakos turi mitybos sąlygos. Ji minta daugiausiai graužikais, kurių gausumas taip pat svyruoja. Įtakos jų populiacijai gali turėti nepalankūs metai, sudėtinga žiema, graužikų kiekis priklauso nuo atskirų medžių rūšių derėjimo. Mokslininkai dabar randa ryšį tarp klimato kaitos ir graužikų populiacijų gausumo. Taigi, grobio gausa lututėms ir kitoms pelėdoms yra vienas pagrindinių gyvenseną limituojančių aspektas“, – aiškina paukščių specialistė.
Pasirūpinti gali kiekvienas
Pasirūpinti šiomis gražiomis pelėdomis gali visi Lietuvos gyventojai. Pirmiausia, pasak G. Grašytės, reikia atkreipti dėmesį į kirtimus. Anot mokslininkės, reikia palikti praktiškai visus senus, drevėtus medžius, kurie yra svarbūs lututėms gyventi ir veistis. Taip pat, anot pašnekovės, tose vietose, kur buveinių lututėms mažai, kad gyvenimo sąlygos būtų palankios, gyventojai, miškininkai, gamtininkai gali įkelti inkilus šioms pelėdoms. Žinoma, prieš keliant inkilą, reikia susiderinti su to miško savininku ar valdytoju.
„Kompensacinė priemonė galėtų būti inkilų kėlimas. Ši rūšis apsigyvena inkiluose, jeigu jie iškelti tinkamose buveinėse ir inkilas pagamintas tinkamai. Tai ypač pažeistose buveinėse gerai pakabinti tokių inkilų. O kur išlikusios natūralios buveinės, reikia jas ir toliau saugoti“, – tikina ornitologė.
Ornitologai ir miškininkai bendradarbiaudami stengiasi iškelti inkilų lututėms. Prie iniciatyvos visada kviečiami prisijungti ir gyventojai.