Beveik visą rugsėjį šis paukštis laikėsi Meiliūnų apylinkėse, Ukmergės rajone, nakvodamas durpyne ir maitindamasis aplinkiniuose laukuose kartu su šimtais kitų gervių. Rugsėjo 27 dieną gervė pagaliau pasiryžo rudeninei migracijai ir paskridusi apie 300 km apsistojo nakvynei šiaurinėje Lenkijoje.
Lapkričio 23 dieną mūsų gervė paliko Linum apylinkes ir paskridusi apie 200 km į pietvakarius trims dienoms apsistojo prie Kelbra užtvankos, kuri taip pat yra gerai žinoma migruojančių gervių trumpalaikio poilsio vieta.
Pirmosios lietuviškos gervės telemetriniai duomenys, nors registruoti dar tik tris mėnesius, jau suteikė unikalios informacijos apie migracinę elgseną ir kelius. Nors naktinė gervių migracija nėra naujas faktas, yra manoma, kad pagrindinė migracija vis tik vyksta dienos metu. Lietuviška gervė, ir, tikėtina, būrys, su kuriuo ji skrido, daugiau nei pusę rudeninės migracijos kelio skrido naktį. Naktį paukštis įveikė ir Pirėnų kalnus, aplenkdamas šios kalnų grandinės aukščiausias viršūnes iš rytų, tačiau ir perskrisdamas 1500 m. aukščio keteras, jis pakilo į daugiau nei 2800 m. aukštį.
Šio individo sugavimas ir žiedavimas vyko Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos edukologijos universiteto iniciatyva, o telemetrinius tyrimus inicijavo Mindaugas Dagys (Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija) ir Ramūnas Žydelis (DHI, Danija). Tyrimų duomenys yra reguliariai atnaujinami internetiniame gyvūnų telemetrijos archyve www.movebank.org (studija „Common Crane Lithuania GPS 2015“).