Gamtą teršia atliekos
Kovo mėnesio pradžioje gamtos fotografas Marius Čepulis socialiniuose tinkluose pasidalijo savo kadru, kuriame užfiksavo stirnas su plastikiniais maišeliais nasruose. Laukiniai gyvūnai kartu su maistu neretai pagriebia plastikinį maišelį ar popierinę pakuotę, ir tai kelia didelį pavojų jiems užspringti. Pavasarį, kai tirpsta sniegas, grėsmė, kad žvėris su maistu pasičiups ir šiukšlę, yra labai didelis.
Tačiau ši nuotrauka nėra vienintelis įrodymas, kad pavasarį, nutirpus sniegui, matyti visos rudens pabaigoje ir žiemą po sniego danga pasislėpusios atliekos. Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Kristina. Ji atsiuntė nuotraukų, kuriose užfiksavo Neries regioniniame parke, Karmazinų pažintiniame take, besimėtančius plastikinius butelius. Kristina sako, kad iš pradžių pasibaisėjo parko lankytojų netvarkingumu, tačiau vėliau supratusi, kad atliekos parke mėtosi ne šiaip sau: anot jos, 6 kilometrų pažintiniame take nėra nė vienos šiukšliadėžės.
„Savaitgalį su draugais nuvažiavome pasivaikščioti į Neries regioninį parką. Išsirinkome Karmazinų pažintinį taką, jis Neries krantinėmis ir mišku driekiasi apie 6 kilometrus. Nuostabi gamta, geras oras, smagus maršrutas – viskas būtų puiku, jei ne kas keletą šimtų metrų sukrautos krūvos šiukšlių, daugiausia – plastikiniai ir stikliniai buteliai. Iš pradžių pasipiktinome, bet supratau, kad šiukšlės tvarkingai sukrautos ten, kur turėtų būti šiukšliadėžės. Neradome nė vienos šiukšlių dėžės visame pažintiniame take. Suoliukų, pavėsinių yra, bet šiukšliadėžės – nė vienos“, – apie nelabai malonią popietę gamtoje pasakoja Kristina.
Mergina tęsia, kad ir jai teko visus 6 kilometrus nešti dar pažintinio tako pradžioje ištuštintą popierinį kavos puodelį: „Pikta, kad šiukšlina, bet dar labiau pikta, kad nesukurtos sąlygos elgtis tvarkingai. Gal galite pasakyti nors vieną logišką priežastį, kodėl ten, kur turėtų būti daug keliautojų ir turistų, nėra nė vienos šiukšliadėžės?“
Šiukšliadėžių nėra ir nebus
Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė aiškina, kad skaitytojos užfiksuoti buteliai yra atkeliavę Neries upe.
„Nuotraukoje buteliai, panašu, yra Vilniaus miesto pavasarinės „dovanos“, atkeliavusios Neries upe. Taip upės pakrantėse atsitinka kiekvieną pavasarį, mes jas surenkame, ir būna tvarka. Lankytojai jau seniai taip nebesielgia, nebent atsitiktiniai, tie, kurie dar nesuvokia ir nesupranta, kad gamta yra ne sąvartynas, o šventovė“, – tikina A. Žičkutė.
Anot jos, Karmazinų take, kaip ir visuose kituose Neries regioninio parko pažintiniuose takuose, šiukšliadėžių nėra ir nebus. Atliekoms mesti yra skirti konteineriai, pastatyti šalia pažintinių takų įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse.
„Kodėl taip daroma? Pirma, lankytojų sąmoningumo ir draugiškumo aplinkai ugdymas: „Ką atsinešei, išsinešk“. Tai yra svarbiausia. Antra, regioninis parkas – ne miesto parkas, gatvės šlavėjų ir kiemsargių čia nėra. Trečia, palikus buitines atliekas miške esančiose šiukšliadėžėse, jas ištampytų laukiniai žvėrys ir aplinkui skraidytų pakuotės“, – priežastis, kodėl pažintiniuose takuose nėra šiukšlių dėžių, paaiškina Neries regioninio parko direktorė.
Atliekas atplukdo upės srovė
Su atliekomis, kurias atplukdo upių srovės, kovoja ir Dzūkijos nacionalinis parkas. Kaip pasakoja parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė, daugiausia šiukšlių į krantus išskalaujama per potvynius.
„Esame ne tik miškų, bet ir upių bei upelių parkas, todėl pavasarį daugiausia šiukšlių randame ne miškuose ar pakaimėse, – didžiausi kiekiai įvairių plastikinių butelių ir kitų neskęstančių šiukšlių per potvynį atplukdo upės, ypač didesnės – Nemunas, Merkys, Ūla. Vandeniui nuslūgus, jos lieka užutėkiuose, pakrančių krūmynuose“, – sako M. Lapelė.
Anot pašnekovo, dalis šiukšlių surenkama per įvairias akcijas ir talkas, taip pat rengiamos vandens turistų pamėgtų maršrutų valymo akcijos, o likusias šiukšles nuo lankytojų akių paslepia vešli pakrančių augmenija.
Taip pat atsisakė šiukšlių dėžių
Nors parko teritorijoje yra net dvi stambagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, M. Lapelė pasakoja, kad parko darbuotojai dažnai randa gamtoje išmestų baldų, buities prietaisų. Tenka iš parko teritorijos pašalinti ir statybinių medžiagų atliekų, padangų. Tiesa, gamtininkas pažymi, kad, įvedus taros užstato sistemą, mažėja išmestų plastikinių butelių.
„Apskritai atliekų, paliekamų viešose vietose, tikrai sumažėjo, įvedus privalomas rinkliavas už šiukšlių išvežimą, o ypač – taromatų sistemą. Be to, jaučiamas lankytojų ir vietos gyventojų sąmoningumo didėjimas“, – pabrėžia pašnekovas.
Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate esančios atliekos kelia pavojų rezervato teritorijoje gyvenantiems gyvūnams ir paukščiams. M. Lapelės teigimu, miškuose gyvenantys laukiniai gyvūnai gali paspringti, bandydami suryti plastikinį maišelį. Suvilioti įvairių kvapų, gali žūti ir bestuburiai, ypač vabalai, sulindę į išmėtytus tuščius butelius ar stiklainius nuo gaiviųjų gėrimų, uogienių.
Anot gamtininko, parko direkcija įvairiais būdais stengiasi kovoti su šiukšlintojais. Pastaraisiais metais taikomas „Atsivežei – išsivežk“ principas. Pagal jį, kaip aiškina M. Lapelė, parko teritorijoje mažinamas šiukšliadėžių skaičius, nes, pasak gamtininko, „šiukšlė traukia šiukšlę“.
„Mes mėginame taikyti labai paprastą metodą, dėl kurio dalis visuomenės priekaištauja: atsisakėme šiukšlių konteinerių ir netgi šiukšliadėžių lankytinose vietose. Tai daliai žmonių dar neįprasta. Stovyklavietėse, kur būna daugiau lankytojų ir daugiau atliekų, be konteinerių dar neišsiverčiame. Šiukšlės traukia šiukšles, todėl, pastačius šiukšliadėžę, greitai reikia didesnės, o vėliau – ir konteinerio, kartais vieno ir neužtenka. Buvo laikas, kai prie Merkinės piliakalnio ar Ūlos akies gamtos paminklo stovėdavo po 3–4 konteinerius. Be to, atviras šiukšliadėžes ir net tvarkingai šalia jų sukrautus lankytojų šiukšlių maišus patikrina gyvūnai ir paukščiai, taip vėl išsklaido atliekas“, – pasakoja gamtininkas.
Apsimeta atliekų tvarkytojais
Panašūs atliekų kiekiai surenkami Trakų rajono miškuose. VĮ Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vyr. miškininkas Dainius Taukis juokauja, kad visų pamėgta pavasarinė atliekų rinkimo akcija „Darom!“ Trakų miškininkams vyksta ištisus metus. Ypač daug darbo būna pavasarį, kai nutirpsta sniegas.
„Problema yra ta, kad mes ir patys neturime kur tų šiukšlių dėti. Kažkas jas išmetė, o į sąvartynus vežti tenka mums. Už tai reikia mokėti pinigus, nemokamai niekas nepriima. Turime savo konteinerių, smulkesnes atliekas sumetame ten, o stambiagabarites atliekas, padangas, kurios mums – tarsi Dievo rykštė, nes jų niekur negalima padėti, renkame. Turime priekabą ir, surinkę didesnį kiekį, sumokame pinigus ir vežame priduoti“, – apie situaciją pasakoja miškininkas.
Didelį susirūpinimą, anot D. Taukio, kelia atliekų tvarkytojais apsimetę asmenys, kurie, neturėdami leidimo tvarkyti atliekas, iš gyventojų už tam tikrą mokestį surenka stambiagabarites ir net pavojingas atliekas ir jas išmeta pamiškėje. Keletą tokių atvejų yra išsiaiškinę ir patys Trakų rajono miškininkai. Atsakingi asmenys nubausti administracine tvarka.
Anot D. Taukio, netvarkingų miško lankytojų nestabdo prašymai nešiukšlinti. Kiekvieną šiltąjį metų laiką tenka surinkti nemažą kiekį įvairaus pobūdžio atliekų.
Bundant gamtai, kaip niekad smagu džiaugtis nuostabiu Lietuvos kraštovaizdžiu. Kad jo nebjaurotų atliekos, gyventojai prašomi elgtis atsakingai ir tvarkingai.