Piliakalnis susilaukė dėmesio dar tarpukariu, kai 1933 metais Petras Tarasenka aikštelės šiauriniame pakraštyje ir šlaite ištyrė 40 kvadratinių metrų dydžio plotą. Jame buvo rastas akmeninis 7,4 cm ilgio keturkampio skersinio pjūvio įtveriamasis kirvis su 4,8 cm pločio ašmenimis kito kirvio fragmentas, kaulinio dirbinio fragmentas, galąstuvas, šlakas, gyvulių kaulai. Rytinėje pašlaitėje rastos akmeninės trinamosios girnos. Daugiausiai rasta brūkšniuotos keramikos, taip pat keramikos grublėtu ir lygiu paviršiumi.
Šis piliakalnis iki šiol nebuvo tvarkytas, ilgą laiką buvo apaugęs krūmais ir medžiais, gana daug ant jo augo senų obelų, kriaušių, vešlių karklynų. Tiek piliakalnio tiek papėdės teritorija pažeista anksčiau galbūt vykdytos žmonių veiklos, buvusi gyvenvietės teritorija labai suardyta 1962 m. tiesiant Obelių – Dusetų plentą, piliakalnis buvo išknaisiotas šernų.
Visa tai apsunkino tvarkymo darbus. Didžioji dalis piliakalnio nušienauta traktoriumi, statesni šlaitai - su trimeriais. Specialia technika buvo išpjauta sumedėjusi augmenija ir susmulkinta su šakų ir krūmų smulkintuvu. Šiuos darbus vien direkcijos pajėgomis tikrai nebūtų galima nudirbti, tad labai padėjo Utenos teritorinės darbo biržos ir Zarasų savivaldybės siųsti darbuotojai, savanoriai iš Daugpilio universiteto.
Taip pat dar 2013 m. Velykuškių II ir Pakačinės piliakalniuose Zarasų miškų urėdija atliko medžių kirtimą daugiau kaip 4 ha plote. Piliakalniai pasimatė visu grožiu, turistai gali užlipti įrengtais laiptais ir pasidžiaugti Sartų regioninio parko gamta ir kraštovaizdžiu.
Įdomi istorija, susijusi su Velykuškių II piliakalniu, dar kartais vadinama „Sala“. 1929 m. į šias apylinkes buvo atsikėlęs gyventi Domas Šidlauskas – Visuomis, Lietuvos visuomenės veikėjas, turėjęs apie kelis šimtus jo išpažįstamos religijos – „visuomybės“ pasekėjų. Visuomis savo darbuose ir veikloje bandęs apjungti baltų savasties puoselėjimą su krikščionybės elementais. „Saloje“ jis ketinęs įsteigti Romuvos šventyklą, o Velikuškių, Bradesių, Pakačinių, Marimanto, Zaduojos ir Pazaduojės kaimų apylinkėse - kurortą. Šias vietoves vietos gyventojai taip ir vadino - Visuomio Romuvos kurortu. Deja, šis piliakalnis taip pat buvo sugadintas – 1963 metais tiesiant Dusetų – Obelių kelią nukasta PR šlaito dalis.
Mielėnų piliakalnis yra jau ketvirtas piliakalnis, kurį tvarko direkcija. Jau eilę metų direkcija tvarko Velykuškių I ir II, Pakačinių (Dembų) piliakalnius. Šienaujamos Velykuškių I ir II piliakalnių papėdės, kur nuo seno kūrėsi pirmieji baltų genčių žmonės. Pastaraisiais metais čia direkcija nuolat šienauja šlaitą, šalina atžalas ir gerina, piliakalnių būklę, kad kiekvienas turistas galėtų grožėtis Sartų regioninio parko kultūros bei gamtos paveldo vertybėmis.