„Nerimauti galbūt nėra pagrindo, bet pagąsdinti gali. Vanduo gali šiek tiek į kiemus kai kam ir pakliūti – čia eitų kalba apie Valakampius ir Žvėryno rajoną. Nemanome, kad bus apsemimai, tačiau prie namų priartėti gali“, - bendrą situaciją komentavo hidrologas.
Anot jo, vanduo Neryje dar gali kilti iki pirmadienio. Kilimą pristabdė vėsūs orai sekmadienį ir pirmadienį. Potvynis įgavo atokvėpį. Jeigu orai būtų ilgesnį laiką laikęsi šilti – situacija būtų blogesnė.
Hidrologas sako, kad nuo Nevėžio į vakarus vandens lygis senka, tas pats pasakytina ir apie šiaurėje esančias mažesnes upes. Rytinėje Lietuvos dalyje vandens lygis dar tik kyla – labiausiai vandens lygis pakilęs Birvėtoje ir Dysnoje. Ten vanduo pakilęs apie 2,5 metro. „Ten vanduo dar gerokai kils – kai kam apsems kiemus ir sodybas”, - prognozavo A. Kajutis. Anot jo, tose vietovėse gyventojų nėra daug, nėra didelių pramonės objektų, todėl daug nuostolių neturėtų būti pridaryta.
Hidrologas sako, kad patys palankiausi orai potvyniui tarpti būtų tokie, kaip šiandien ir dar jeigu lytų lietus. Tuomet sniegas tirptų ir dieną, ir naktį, dar prisidėtų krituliai – tada būtų bėdos.
„Vanduo Neryje nepakils taip, kad Katedros aikštė plauktų, - juokavo pašnekovas ir pridūrė, kad šiek tiek nukentėti gali nebent tiek, kurie prisistatė namų netoli upės. - Šiek tiek vandens gali pakliūti, bet po gatves valtimis nereikės plaukti“.
Perklausus, iš kur žinoma, kad vanduo tiek iš upės neišsiverš, kad apsemtų gatves, hidrologas patikslino, kad to nežino niekas, tiesiog taip yra manoma, tokia yra prognozė.
„Nuo šitos stichijos niekaip neapsisaugosi. Miestas žinoma gali statyti apsauginius pylimus, mieste leidžiama statyti namus apsemiamus vandens. Kiekvienas žiūri, ar apsimoka, ar dažnai potvynis gali kilti. Kadangi Vilniuje taip būna retai, retkarčiais vanduo išgąsdina Žvėryno gyventojus, gali ir šiais metais taip nutikti. Tačiau kol kas nebuvo didelių nuostolių. Reikia susigyventi su stichija, jeigu jau žmogus ryžosi tokioje vietoje gyventi“, - sakė A. Kajutis.