Laikytas didžiausiu organizmu
Toks vaizdas miške tikrai priblokštų ne tik grybautoją, bet ir su grybais nieko bendro neturintį žmogų. J. Kasparavičius sako, kad nuotraukose įamžinti jauni kelmučiai, o tiksliau – kelmučio vaisiakūniai, nes grybiena, kuri juos maitina, yra po žieve. Todėl ir susidaro savotiška optinė apgaulė, kad grybai yra tarsi priklijuoti prie žievės.
„Galima neabejoti, kad žievėje yra ne viena skylutė, per kurias yra praaugusios grybienos gijos. Po žieve vaizdas gali būti ne mažiau įspūdingas, nes dažnai ten driekiasi į elektros laidus panašios struktūros, kurios ir vadinamos laidais arba rizomorfomis. Jų dėka kelmučio grybiena gali greitai ir toli plisti, o taip pat greitai numarinti net ir dar gana sveiką medį.
Esant geroms sąlygoms, vienas kelmučio organizmas per ilgesnį laiką gali užimti milžiniškus plotus. Ne veltui beveik ketvirtį amžiaus kelmutis, augantis JAV, Oregono valstijoje, buvo laikomas didžiausiu organizmu Žemėje, nes yra išplitęs net 900 hektarų plote. Tik šiais metais jį „nurungė“ prie Vakarų Australijos krantų augantis vandeninis augalas, išplitęs pusantro karto didesniame plote“, – pasakoja grybų ekspertas.
Grybiena švyti tamsoje
Pašnekovas tęsia, kad dėl intensyvios ūkinės veiklos Lietuvoje kelmučiai taip išplisti neturi jokių galimybių, nors pabandytų.
„Šiuo atveju medis, ant kurio, o tiksliau, kuriame, jis auga, gali būti dar gyvas, nors, kiek jis dar turi sveikatos ir kiek ilgai dar augs, sunku pasakyti. Gali būti ir jau nudžiūvęs. Kelmutis, nors dažnai vadinamas augalų patogenu, gal net dažniau gyvena spygliuočių ir lapuočių medžių negyvoje medienoje ją palaipsniui ardydamas, tačiau dėl kol kas neišaiškintų priežasčių jame kartais įsijungia „žudiko“ programa ir jis pradeda pulti nusilpusius ar ir visai sveikus medžius“, – kalba J. Kasparavičius.
Lietuvoje, anot jo, auga net kelios labai panašios kelmučių rūšys, kurias net specialistams atskirti labai nelengva. Jos yra panašios ne tik savo išvaizda, bet ir gyvenimo būdo ypatumais, todėl dažnai apie visas jas kalbama tarsi apie vieną rūšį.
„Kelmučio grybiena senoje irstančioje medienoje kartais švyti silpna gelsvai žalsva šviesa. Dažniausiai tai būna labai nedideliame plote ar net viename taške. Pamatyti šį reiškinį galima tik tamsoje. Toks bioliuminescencija vadinamas reiškinys senovėje pagimdė ne vieną mitą ir legendą.
Seniau kelmučio vaisiakūniai kartais buvo naudojami liaudies medicinoje, nes pasižymi nestipriomis vidurius kiek laisvinančiomis savybėmis. Tai yra geras, valgomas grybas, nors kai kuriems asmenims kartais gali sukelti tam tikrų virškinimo problemų ir nebūtinai tų, dėl kurių buvo vartojamas liaudies medicinoje. Kol kas neaišku, kodėl taip įvyksta, kiek tai priklauso nuo konkrečių žmonių fiziologijos, o kiek nuo grybo. Galbūt, tai yra kažkurios vienos iš jo rūšių ypatybė, apie kurią dar kol kas nieko konkretaus nėra žinoma“, – paaiškina grybų žinovas.
Šiuo metu kelmučiai kai kur gana intensyviai dera.