Kodėl miškuose grybautojams tenka klaidžioti tuščiomis? Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, mikologas J. Kasparavičius sako, kad priežasčių gali būti daug.
„Kaip ir daugelio kitų valgomų grybų, žaliuokių derliai atskirais metais būna labai nevienodi. Tai priklauso tiek nuo šio grybo biologijos ypatumų, tiek ir nuo kitų, išorinių veiksnių. Kadangi žaliuokė yra mikorizinis grybas ir gyvena simbiozėje su medžiais, tai jos būklė priklauso ir nuo medžio būklės. Savo ruožtu medžio būklė priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių - oro temperatūros, kritulių, apšviestumo, įvairių kenkėjų ir parazitų gausumo. Priklauso ir nuo savo „partnerio“ grybo, tiksliau, nuo visų su konkrečiu medžiu susijusių grybų būklės. Pastaruosius irgi veikia ir oro temperatūra, ir drėgmė, ir kiti veiksniai“, - aiškino mikologas.
Žaliuokių dygimą stabdo arba ir iš viso nutraukti gali nulinė ir žemesnė temperatūra. Mikologas sutinka, kad grybų derliui įtaką gali daryti ir masinio grybavimo reiškinys, tačiau šio poveikis labiau pasireiškia ilguoju laikotarpiu, o ne po metų ar dviejų.
„Masinis grybavimas, samanų draskymai, įvairūs miškotvarkos darbai grybų derėjimą veikia neigiamai, tačiau per vienerius ar dvejus metus drastiškai sumažinti grybų derlių dideliuose plotuose negali. Tam reikia dešimtmečių, nes procesas vyksta lėtai, palaipsniui. Čia nekalbu apie plynus kirtimus ir miškų gaisrus, po kurių miškui neleidžiama ar nėra sąlygų atželti. Pavojaus varpais reikėtų skambinti tuomet, jei kurios nors kasmet gausiai derančios grybų rūšies nepavyktų rasti nei vieno vaisiakūnio. Tai jau būtų signalas, kad tikrai turime rimtų problemų su grybais. Šiuo atveju tai yra tik nelabai derlingi metai (žaliuokėms - red. past.)“, - konstatavo mikologas.