Grybautojai vis dar džiaugiasi laimikiais
Šiemet tikroji žiema į Lietuvą atėjo kiek pavėlavusi. Tuo pasinaudoję grybautojai grybų miškuose ieškojo net gruodžio ir sausio mėnesiais. Prie socialiniuose tinkluose pasidalintų grybų nuotraukų grybautojai džiaugėsi nesibaigiančiu grybavimo sezonu ir klausė, kokių gi rūšių grybų jiems teko prisirinkti į savo pintines.
Gruodžio viduryje vienas iš socialinių tinklų grybautojų grupės narių Faustas dalinosi grybų, panašių į kelmučius, nuotrauka ir teiravosi kitų grybų mėgėjų, ar tai gali būti žieminiai kelmučiai.
Bet labiausiai grybautojus nustebino Mantvido nuotrauka, kurioje jis netgi šių metų sausio 7 dieną įamžino miške vis dar pūpsančius grybus.
Lapkričio pabaigoje šių miško gėrybių derlius buvo dar didesnis. Štai klaipėdietė Irena vienoje iš socialiniuose tinkluose sukurtų grybautojų grupių puikuojasi pririnkusi pilną dubenį, kaip ji pati sako, voveraičių.
Moteris taip pat pasidalino nuotrauka, kurioje miške įamžino jos rastus grybus.
Grybautojas Gintaras toje pačioje grupėje socialiniuose tinkluose po kelių dienų pasidalino nuotrauka, kurioje matyti beveik pilnas kibiras grybų.
Vyras teiravosi, ar laimikius galima valgyti, nes tuo metu Lietuvoje jau kuris laikas naktimis laikėsi šalna. Toks grybautojo klausimas sukėlė tikrą diskusijų audrą: vieni tikino, kad valgyti sušalusių grybų negalima, o kiti laikėsi nuomonės, jog natūraliai gamtoje pašalę grybai niekuo nesiskiria nuo žmonių šaldiklyje specialiai sušaldytų grybų.
Grybai žiemą – jokia naujiena
Žiemą aptinkami grybai stebina grybautojus ir kelia abejonių, ar galima juos valgyti. Tačiau mokslininkai aiškina, kad Lietuvoje šiltėjant klimatui žiemą rasti grybų – jokia naujiena. Be to, kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė, yra tokių grybų rūšių, kurios dygsta tik žiemą, todėl žiemą miške pamačius grybą nustebti nereikėtų.
Mikologė aiškina, kad tai, ką grybautojai socialiniuose tinkluose vadina kelmučiais, ko gero, yra žiemos sezonui būdingas grybas Juodkotė ugniabudė.
„Tai, ką žmonės renka (tuos grybus, vadinamus kelmučiais) lapkričio – gruodžio mėnesiais, greičiausiai yra Juodkotė ugniabudė. Ji, kaip ir kelmučiai, auga ant gyvos medienos. Ir visiškai normalu, kad grybautojai šiuos grybus miške rado, nes net ir dabar, jeigu būtų didesnis atodrėkis, Juodkotė ugniabudė pradėtų dygti: ji yra vėlyvo rudens ir žiemos atodrėkio grybas“, – pasakoja mokslininkė.
Ji patikina, kad šis grybas yra dažnas, nėra įtrauktas į saugomų rūšių sąrašą ir gali būti valgomas. Tiems, kurie abejoja, ar žiemą po šalnų rastus grybus galima valgyti, mikologė aiškina, kad prieš renkant grybus visuomet reikia patikrinti, kokia jų būklė. Ji nerekomenduoja valgyti sutežusių grybų, nes juose, kaip ir bet kokiuose kituose gendančiuose baltiminguose produktuose, gali prasidėti irimo procesas, kurio metu susidaro žmogui pavojingų irimo produktų.
„Jeigu grybai yra šviežiai išdygę per atodrėkį, tuomet juos valgyti saugu, bet jei oras buvo permainingas (buvo atodrėkis, tada pašalimas, tada vėl atodrėkis) ir grybai jau atrodo sutežę, jų valgyti nereikėtų“, – informuoja dr. J. Motiejūnaitė.
Galima rasti ir voveraičių
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė dr. J. Motiejūnaitė sako, kad daugiau tokių dažnai žiemą sutinkamų grybų kaip Juodkotė ugniabudė Lietuvoje nėra. Tačiau šiltėjant klimatui gali būti, kad miškuose ilgiau užsibūna įprastai rudenį dygstantys grybai, pavyzdžiui, voveraitės.
„Daugiau tokių ypatingesnių vėlyvų grybų, kaip ugniabudė, kurie pasinaudotų atodrėkiu, ko gero, nėra. Bent jau tokių, į kuriuos žmonės atkreipia dėmesį. Aišku, tai gali būti kokie užsilikę vaisiakūniai kempininių grybų. Tačiau užsitęsus rudeniui, kaip kad šiemet, kai žiema atėjo vėlai, tai net ir tos pačios voveraitės gali dygti iki pat sausio mėnesio, didesnių šalčių, kai ilgai laikosi neigiama temperatūra“, – aiškina mokslininkė.
Mikologė tęsia, kad klimato kaita veikia ne tik mūsų šalies, bet ir kaimyninių šalių grybus: „Mano buvusi studentė, pasinaudojusi įvairiomis Lietuvos, Latvijos, Estijos herbariumo kolekcijomis, buvo pradėjusi daryti tyrimą. Ji aptiko, kad per pastaruosius 50 metų įvairių grybų vaisiakūnių derėjimas gerokai pasikeitė, pailgėjo. Vieni grybai pradėjo anksčiau rodytis, kiti ilgiau dera rudenį būtent dėl klimato atšilimo, temperatūros kaitų.“
Sporas formuoja ir žiemą
Žiemą dygstančios grybų rūšys pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir tos, kuriomis grybautojai mėgaujasi rudenį. Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros mikologas prof. Ernestas Kutorga aiškina, per žiemos atodrėkius dygstantys grybai taip pat barsto sporas, kurios yra prisitaikiusios prie neigiamos oro temperatūros, todėl puikiai peržiemoja ir pavasarį sudygsta.
„Žiemą grybai atsiranda tik kai yra atodrėkis. Kai temperatūra minusinė, sustoja visas augimas. Tai šie šaltamėgiai grybai pradeda augti, formuoti vaisiakūnius, būna vėlyvo rudens ar pavasariniai grybai, kurie reaguoja į atšalimą ir vėl atšilimą. Dėl reprodukcinių savybių, tai ir šaltamėgiai grybai formuoja sporas. Jas išbarsto ir jos plinta. Žiemą jos nedygsta, išdygs, kai bus šiltesni orai, tada iš tų sporų pradeda augti grybiena. O sporos yra atitinkamai prisitaikiusios, jos išlieka iki pavasario, kada sudygsta grybiena“, – pažymi mikologas.
Negalima pamiršti taisyklių
Tačiau net ir grybaujant vėlyvą rudenį ar žiemą būtina laikytis lankymosi miške taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro.
Be to, ir vėlyvą rudenį ar žiemą būtina nepamiršti Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto mikologo prof. E. Kutorgos patarimo: „Niekuomet neimkite nežinomo grybo. Kelios grybų rūšys Lietuvoje yra mirtinai nuodingos, todėl į krepšį reiktų dėti tik tą, kurį jūs tikrai pažįstate ir esate įsitikinę, kad jį vartoti saugu.“