Gaila paukščių
Iš sostinės į Molėtus atvykusi vilnietė pasakojo, kad miestelyje giminaičius lankė penkias dienas. Tiek kasdien ji ir girdėjo šaudant fejerverkus. Anot jos, tai kėlė stresą ne tik paukščiams, bet ir gyventojams, o pabaidyti sparnuočiai galiausiai apsisukdavo ir vėl grįždavo prie lizdų.
„Esu iš Vilniaus, tik 5 dienas viešėjau svečiuose Molėtuose. Čia lankomės kelis kartus per metus. Teta, kuri miestelyje gyvena nuolat, taip pat pašiurpusi, net apsiverkė dėl paukščių. Pasakojo, kad anksčiau ugniagesiai su vandens žarnomis išplaudavo lizdus, kad kovai neperėtų, o dabar imamasi naujų būdų“, – pasakojo Molėtuose atostogavusi vilnietė.
„Įdomiausia, ar fejerverkai leidžiami su vietos valdžios palaiminimu, ar kažkas tai daro savavališkai. Girdėjau juos kasdien ten būdama“, – pridūrė ji.
Populiacija reguliuojama
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Gediminas Petkus anksčiau pasakojo, kad kovai įsikuria kolonijomis, todėl jautresniems žmonėms, ypač jei jie gyvena netoli, paukščių keliamas triukšmas dažnai nepatinka. Kur daug paukščių, daugiau ir taršos, mat po medžiais, kuriuose jie įsikuria, lieka jų išmatų. Dėl šių priežasčių kovų populiacijos kontroliuojamos. Vis dėlto tai daryti, neturint specialių leidimų, galima iki kovo 15 dienos.
„Kovai jau deda kiaušinius, peri, po poros savaičių jau risis ir pirmieji jaunikliai“, – kalbėjo jis.
Ornitologo teigimu, kovai šalia žmonių gyvena ne visus metus, o baidydami juos rizikuojame prisidaryti tik daugiau bėdos: „Taip būna perėjimo metu, kai kovo pradžioje jie pradeda kurtis, dėti kiaušinius, auginti jauniklius. Vėliau jie traukia link žiemaviečių. Mūsų planeta ne vien tik mums priklauso, todėl reikėtų suprasti, kad paukščiams taip pat reikia turėti savo vietą. Gal mes galime tiesiog sugyventi tuos kelis mėnesius, kol jie patys išskris.“
Gresia baudos
Išvadą dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išduoda Aplinkos apsaugos departamentas. Jis informavo, kad dėl galimai neteisėtai vykdomų varninių paukščių baidymo ir dėčių šaldymo fejerverkais Molėtuose, praėjusią savaitę buvo atliktas tyrimas.
Jo metu minėta situacija buvo aptarta su Molėtų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir žemės ūkio skyriaus ekologijos ir aplinkos apsaugos specialistais. Departamento teigimu, ši problema savivaldybės specialistams yra žinoma, kadangi Molėtų rajono savivaldybės administracija gauna daug šalia parko gyvenančių piliečių skundų dėl parko medžiuose gyvenančių varninių paukščių keliamo triukšmo ir taršos.
„Pati savivaldybės administracija ar jos padaliniai jokios veiklos, susijusios su paukščių baidymu fejerverkais nevykdo. Tikėtina, kad fejerverkus, neapsikentę paukščių keliamo triukšmo, naudoja šalia parko esančių namų gyventojai. Reali situacija patikrinimo metu buvo vertinama nuvykus į Molėtų miesto parką, bendraujant su aplinkinių namų gyventojais, parko ir sporto aikštyno lankytojais.
Molėtų miesto parkas yra gausiai lankoma Molėtų miesto gyventojų ir svečių poilsio vieta. Parko medžiuose yra varninių paukščių lizdų, todėl paukščių keliamas triukšmas trikdo parko lankytojų ir šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojų poilsį ir ramybę. Parko lankytojai patvirtino, kad yra girdėję fejerverkų sproginėjimo garsus parke, kurių metu iš medžių pakildavo paukščiai. Neigiamai apie tokį paukščių baidymo būdą atsiliepė tik vienas pilietis atvykęs į parką su savo augintiniu.
Šuns savininkas teigė, kad sproginėjantys fejerverkai kelia stresą jo augintiniui. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę. Tačiau šio įstatymo 16 straipsnis numato ir išimtis, kada būtų leidžiama netaikyti šių draudimų.
Išimtys taikomos tik tuo atveju, jei siekiama vieno iš straipsnyje nurodytų tikslų – šiuo atveju žmonių sveikatos ir saugos. Pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 27 punktą, laukinių paukščių populiacijos gausos reguliavimas gali būti atliekamas naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones, paveikiant dėtis. Dėtys užšaldomos baidant paukščius iš lizdų garsinėmis bei vizualinėmis priemonėmis ir kurį laiką neleidžiant paukščiams grįžti į lizdus.
Tačiau reguliuoti paukščių populiacijos gausą, tvarkyti ir ardyti lizdus turi teisę tik asmenys, turintys Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą. Šiuo atveju toks leidimas nėra išduotas. Patikrinimo metu bendraujant su aplinkinių Molėtų miesto parko gyvenamųjų namų gyventojais buvo aiškinti teisės aktų reikalavimai dėl varninių paukščių populiacijos gausos reguliavimo ir administracinio poveikio priemonių taikymas jų nesilaikantiems“, – rašė departamentas.
Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 600 eurų.