Vis dėlto daugiausiai dėmesio prikaustė ant ledo lyties pastebėti šernai.
„Kažkelintas ledonešis šią žiemą Nemuno žemupyje, ledo lytys sulig Nemuno pločiu, išbando pakrančių medžių tvirtumą. Šernų šeimyna kažkaip sugebėjo iki Uostadvario švyturio Nemunu atplaukti ant ledo lyčių ir užstrigti ant seklumos, sutraukdama būrį nustebusių žiūrovų, tarsi vaidinime“, – rašė vyras.
Jis pasakoja, kad žvėrys buvo apie 20 m nuo kranto ir stovėjo ant seklumoje įstrigusių lyčių. Kiek jam žinoma, visai sutemus, kuomet išsivažinėjo smalsūs žiūrovai, gyvūnai tiesiog išplaukė į krantą ir nubėgo į Uostadvario apylinkių laukus.
Šernus taip pat užfiksavo ir vaizdo įrašu pasidalijo Daiva Jakienė.
„Prieš pat Nemuno įsiliejimą į marias Nemuno (Atmatos) lytys užstrigusios seklumose sparčiai tvenkia upę, sparčiai keldamos vandens lygį. Pakrantės žvyrkelio pakraštyje per pora metrų nuo mūsų užkandžiavo bebrai, nesibaimindami mūsų minančių dviračiais, tačiau stabtelėjimas ir filmavimas nepatiko“, – pridėjo jis.
Ledonešio vaizdus Nemune užfiksavo ir Violeta. Ledai skubiai plaukė upe ir grūdosi krante.
Sekmadienį ledonešį Kauno santakoje taip pat įamžino Vytautė Stankaitienė. Upe plaukė didžiulės ledo lytys.
Ji pasidalijo ir savaitgalio nuotraukomis iš Rusnės.
Daugelyje vaizdo įrašų matyti, kaip upės nešamas ledas grūdosi krante.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) aiškina, kad ledonešis yra ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį (rečiau rudenį). Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu.
Anot jos, Lietuvoje šis reiškinys anksčiausiai stebimas lapkričio mėnesį šalies rytuose. Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje bei pajūryje šis reiškinys prasideda dažniausiai gruodžio pradžioje, o mėnesiui įpusėjus – jau pasirodo ir Žemaitijoje. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.
Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.
Ledonešis visada yra laikomas pavojingu reiškiniu.
Labai pavojinga ledų sangrūda – katastrofinis hidrologinis reiškinys – fiksuojamas, kai susidarius ledų sangrūdai, stebimas staigus vandens lygio pakilimas, kuris pasikartoja ne dažniau nei 1 kartą per 100 metų.
Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.
Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.
LHMT pataria, kaip elgtis ledonešio metu:
- sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją;
- nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu;
- nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių;
- jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką;
- pasiruoškite galimam potvyniui.