Didžiųjų plėšrūnų apskaitos principai – Vilko apsaugos plane
Net kelerius metus iš eilės Lietuvoje neįvyko vilkų apskaita. Pagal iki 2018 metų galiojusią tvarką, vilkų populiacija buvo apskaitoma skaičiuojant jų pėdsakus sniege, tačiau dėl klimato kaitos mažėjant dienų su sniego danga ir sniego kiekiui, tokia vilkų apskaitos metodika tapo nebeaktuali. Todėl, kaip informuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, nuo 2018 metų vilkų apskaita pakeista ir vedama pagal Vilko apsaugos plane (interaktyvi nuoroda) nurodytus principus. Svarstant, kaip skaičiuoti lūšis ir ruduosius lokius, buvo priimtas sprendimas taikyti tuos pačius vilkų apskaitos principus.
„Darbo grupėje dėl vilkų apskaitos buvo pasiūlyta, kad duomenų apie vilkus kaupimo visus metus metodas turi būti taikomas ir lokiams bei lūšims (taip ir nurodyta Vilko apsaugos plano pakeitimuose)“, – aiškina A. Klimavičius.
Pagal Vilko apsaugos planą medžioklės plotų naudotojai atlieka medžiojamųjų gyvūnų apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausio – kovo mėn., patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, atsižvelgdami į vietines orų sąlygas, kai sniego danga ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. 2018 m. pradėta taikyti nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka leidžia nustatyti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų nuolat lankomas teritorijas ir santykinę vilkų gausą, išreiškiamą pėdsakų dažnumo indeksu.
Kaip rašoma Vilko apsaugos plane, šis apskaitos metodas netinka tiesiogiai apskaičiuoti visos populiacijos gausą pagal atskirus individus (duomenys surenkami per ilgesnį laikotarpį, neišvengiami pakartotinio tų pačių individų apskaitymo atvejai), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metodu surenkami gausūs duomenys iš nuolatinių apskaitos maršrutų, nustatomų neatsižvelgiant į miškų nuosavybės formą kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniame rezervate, jie suteikia vertingos informacijos apie vilkų grupių dydį, leidžia spręsti apie šeimų užimamas teritorijas ir įvertinti tikėtiną šeimų skaičių šalyje. Atlikus erdvinę 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Pateiktas šeimų skaičiaus įvertinimas laikytinas minimaliu, nes apskaita gali nepastebėti dalies šeimų, be to, apskaitos duomenų erdvinė analizė gali lemti, kad nedideliais atstumais pastebėtos atskiros šeimos gali būti pripažintos viena šeima.
Gyventojai pakankamai aktyvūs
A. Klimavičius tęsia, kad atsižvelgiant į vilkų, lūšių ir rudųjų lokių apskaitos principus, pranešimus apie didžiuosius plėšrūnus gali siųsti visi asmenys, kurie randa pėdsakus, veiklos žymes, pastebi ar gauna kokių kitų žinių apie plėšrūnus.
Nuo šių metų lapkričio pradžios visi Lietuvos gyventojai gali registruoti netikėtai pamatytą vilką, lūšį ar rudąjį lokį arba aptikę šių plėšrūnų veiklos pėdsakus. Tiesa, turint omenyje, kad ne visi žmonės turi pakankamai žinių įvertinti, kokio žvėries pėdsakus ar veiklos požymius matė, kyla abejonių, kiek tokia apskaita gali būti tiksli. Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai (VSTT), kurie ir yra atsakingi už gyventojų registracijas, ramina, kad visi duomenys dar bus peržiūrimi, sisteminami ir tikrinami.
„Toks būdas pasirinktas ir įtrauktas kaip papildomas apskaitos būdas, kurio duomenimis pasinaudojus prie turimos informacijos būtų galima priimti pagrįstus sprendimus“, – akcentuoja VSTT specialistai.
Institucijos duomenimis, nuo 2018-10-29 iki 2018-12-06 viso gauti 73 pranešimai: 53 apie vilkus, 18 apie lūšis, 2 apie lokius.
Nors detali gyventojų duomenų analizė, anot VSTT atstovų, dar nėra atlikta, tačiau apie pusę pateiktų pranešimų turi pridėtas nuotraukas, kurios patvirtina registruojamą faktą. Be to, iš 73 pranešimų tik 2 pranešimai yra anoniminiai: nėra pateikta nei telefono numerio, nei elektroninio pašto. Todėl, VSTT specialistų teigimu, duomenys galimai pateikiami pakankamai atitinkantys tikrovę.
Kadangi sistema dar visai nauja, sunku pasakyti, kiek ji populiari. Vis dėlto, anot VSTT atstovų, registravimas įsibėgėja. Pradžioje buvo gaunamas vidutiniškai 1 pranešimas per dieną, o pastaruoju metu gaunama apie 2 pranešimus per dieną.
Šiuo metu, kaip informuoja VSTT, gyventojų pateikiami duomenys sisteminami tiek, kiek leidžia duomenų surinkimo sistema. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę numatyta atlikti vieną kartą per metus iki gegužės 1 dienos.
„Vėliau duomenys bus filtruojami įvairiais pjūviais, atmetami nepatikimi atsakymai ir kt., kad būtų informacija ir išvados tikslesnės“, – akcentuoja institucijos specialistai.
Anot A. Klimavičiaus, Lietuva seka Šiaurės Europos šalių pavyzdžiu ir į plėšrūnų skaičiavimą įtraukia visus, kam tik rūpi šis klausimas.
„Jokios problemos dėl pranešimų teisingumo nėra, nes jie skirstomi pagal patikimumą, t. y. tie pranešimai, prie kurių pridėti vaizdo ar garso ar kiti įrodymai, priskiriami didesnio patikimumo kategorijai. Iš esmės vienas pranešimas turi tik labai nedidelį svorį“, – tikina pašnekovas.