Prekyba ir skynimas neleidžiami
Lietuvoje nuo senų laikų yra tradicija velykinį stalą papuošti pavasarine žaluma. Tradiciniai puošybos elementai yra gėlės, tokios kaip, narcizai bei hiacintai, bet galima išbandyti ilgai žaliuojančių augalų fragmentus, pinti vainikus ar stalus dekoruoti vėduokliniais monsteros lapais, kurie šiuo metu ypač populiarūs įvairių švenčių puošyboje.
Ant velykinio stalo dažnai atsiduria ir pataisai, tačiau GRYNAS.lt primena, kad jų skynimas ar prekyba jais yra draudžiama.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2018 metais buvo gauti 6 pranešimai apie nelegalią prekybą pataisais. Pareigūnai buvo nuvykę į nurodytas vietas, atliko patikrinimus. Visi šie pranešimai pasitvirtino. Pažeidėjams buvo taikytos poveikio priemonės.
Prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 70 iki 140 eurų.
Baudą, pasak Aplinkos apsaugos departamento, gali gauti ir tie asmenys, kurie rauna pataisus, jų turi su savimi:„Neteisėtas saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 580 eurų.“
Auga sunkiai ir ilgai
Nors apie pataisų skynimo ir prekybos draudimus primenama kone kasmet, gyventojams dažnai kyla klausimas, ar tokie ribojimai yra pagrįsti. Kodėl negalima skinti pataisų?
VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius pasakoja, kad Lietuvoje paplitusios 2 pataisų rūšys: vaistinis arba šarkakojis pataisas (Lycopodium clavatum) ir miškinis pataisas (Lycopodium annotinum).
„Pataisai yra sporiniai induočiai, todėl jie neturi žiedų ir nebrandina vaisių, o dauginasi sporomis, kurios sunoksta sporinėse. Pataisai – visžaliai augalai, todėl žaliuoja žiemą vasarą“, – sako A. Balsevičius.
Mokslininkas aiškina, kad pataisų sporos sudygsta miško paklotėje. Sudygusios sporos išlikimas priklauso nuo to, ar ji „susitiks“ su specifiniais dirvožemio grybais. Jeigu toks kontaktas įvyksta, grybo hifai įsikuria tarp jauno augalo ląstelių ir aprūpina jį vandeniu bei maisto medžiagomis.
„Jauni pataisų augalai vadinami polaiškiais. Jų dydis – tik 2 – 20 milimetrų. Polaiškis bręsta net 10-20 metų. Tik po tiek laiko polaiškis įgauna pataisui būdingą išvaizdą ir suaugę augalai patys pradeda brandinti sporas. Taigi, nuo sporos sudygimo ir naujo augalo susiformavimo praeina labai daug, t.y. pataisai vystosi labai lėtai“, – apie ilgą ir sudėtinga pataisų dygimą pasakoja dr. A. Balsevičius.
VDU Botanikos sodo mokslininkas sako, kad abiejų rūšių pataisų augavietės skiriasi.
„Vaistiniai pataisai – sausų augaviečių augalai, dažniausiai aptinkami pušynuose arba jų pamiškėse. Miškiniai pataisai mėgsta drėgnesnes vietas ir pavėsį, todėl dažniausiai auga drėgnesniuose eglynuose, neretai sudarydami ištisus žaliuojančius kilimus. Abi pataisų rūšys yra vaistiniai augalai. Dažniausiai naudojamos jų sporos, kurios tinka žaizdų, pragulų, iššutimų apibarstymui“, – aiškina botanikas.
Į Raudonąją knygą neįtraukti, bet reikia gauti leidimą rauti
Tačiau pataisai nėra retas augalas. Dr. A. Balsevičius pabrėžia, kad pataisai nėra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau yra įtraukti į Europos Tarybos direktyvos „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ Bendrijai svarbių gyvūnų ir augalų rūšių, kurių paėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą.
„Taigi, pataisai yra Europos Bendrijos svarbos augalų rūšys, kurios gali būti paimamos iš gamtos ir naudojamos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, t.y. gavus specialų leidimą“, – sako mokslininkas.
Aplinkos ministerija informuoja, kad visi pataisai priskiriami saugomoms rūšims. Pataisas šarkakojis ir pataisas varinčius yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą, o mažasis pataisiukas įrašytas į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonąją knygą).
Pabrėžiama, kad apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąraše, 2000 metais patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, nustatyta, kad draudžiama „rauti, skinti ir prekiauti visų rūšių pataisais (išskyrus, kai pataisų, neįrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, sporinės varputės renkamos ir naudojamos vaistinei žaliavai).“
Tęsiama, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyti atvejai, kada išduodami leidimai naudoti saugomas rūšis, t.y., kai siekiama vieno iš šių tikslų: siekiama apsaugoti laukinę fauną ir florą ir išsaugoti natūralias jų buveines; siekiama išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitiems nuosavybės objektams; atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba į kitas įpareigojančias ir svarbias visuomenės intereso priežastis, tarp jų socialinio ir ekonominio pobūdžio, bei svarbias ir palankias pasekmes aplinkai; mokslo tiriamųjų darbų ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos ir dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą; griežtai kontroliuojamais atrankos būdais ir ribotais kiekiais paimti ir laikyti ribotą tam tikrų Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, egzempliorių skaičių. (Pataisams netaikoma, nes jie nėra įrašyti į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga sąrašą.)
Tačiau Aplinkos ministerijos specialistai akcentuoja, kad neįtikėtina, jog leidimas skinti pataisams būtų išduotas dėl 1-3 nurodytų priežasčių (nes pataisai nedaro neigiamo poveikio kitai faunai, florai ar buveinėms, nekelia grėsmės visuomenės sveikatai, saugai ir pan., nedaro žalos pasėliam, miškams ir kt.), todėl didžiausia tikimybė, kad leidimas paimti pataisus galėtų būti išduotas tik siekiant 4-ame punkte nurodytų tikslų (mokslo tiriamųjų darbų ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos ir dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą).
Leidimus saugomų rūšių naudojimui išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
Aplinkosaugos pareigūnai ragina gyventojus, pastebėjusius prekybą pataisais arba jų skynimą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 2732995.