1. Įspūdingo dydžio lizdai
Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis. Jose nedideliame plote gyvena po keliolika porų.
Gandro lizdo pagrindas yra gana didelės šakos. Ant jų paukščiai krauna velėną, šieno gumulus ir kitas medžiagas. Lizdas statomas nuolat, net kiaušinių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu. Per kelerius metus sukraunamas statinys, kurio aukštis gali siekti per 2 m, plotis – 1–1,5 m. Tokio lizdo svoris gali būti apie 1,5 t. Pagal lizdo dydį galima apytiksliai spręsti, kiek laiko paukščiai jame peri.
Kartais gandrų lizdus pasisavina kiti paukščiai. Grynas.lt anksčiau aprašė, kaip Kupiškio rajone gandralizdyje kelis metus iš eilės perėjo antis, o šalia gyvenantis skaitytojas Darius jos jaunikliams išsiritus stebėjo tikrą „ančiukų lietų“ – šie šoko žemyn ir sekė paskui antį iki vandens. Daugiau paskaityti galite ČIA.
2. Dažniausiai peri ant stulpų
Baltųjų gandrų apskaitos duomenimis, paukščiai lizdus dažniausiai krauna ant stulpų. Taip daro 61 proc. paukščių (49 proc. lizdus suka ant elektros oro linijų atramų, 11 proc. ant specialių stulpų, tik 1 proc. ant ryšių linijų stulpų). Medžiuose peri 21 proc., ant vandens bokštų ir pastatų – po 9 proc., gandrų, 1 proc. šių paukščių jauniklių susilaukia kitose vietose. Ant pastatų stogų lizdai dažniausiai kraunami ne žemiau kaip 5–7 m aukštyje.
Medžiuose lizdai dažniausiai sukraunami ąžuoluose, liepose ir uosiuose, nemažai – beržuose, klevuose, tuopose ir gluosniuose. Iš visų medžiuose rastų lizdų net 90 proc. buvo lapuočiuose, o spygliuočiuose – tik 10 proc. (po lygiai pušyse ir eglėse).
3. Patinas ir patelė žiemoja atskirai
Gandro patinas ir patelė, po to kai užaugina jauniklius, išsiruošia į šiltuosius kraštus iki kito perėjimo laikotarpio. Žiemą jie leidžia atskirai, o pavasarį vėl susitinka naujam perėjimui. Pirmieji grįžta patinai, kurie tvarko lizdą. Tiesa, kai kurie gandrai lieka žiemoti Lietuvoje.
4. Rekordinis kiaušinių skaičius
Paprastai baltasis gandras kasmet padeda vieną dėtį, kurioje būna 3–5 kiaušiniai. Lietuvoje rasta didžiausia dėtis – 7 kiaušiniai. Dėties dydis priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia ji būna 6–7 gyvenimo metais. Nors peri abu poros nariai, naktimis kiaušinius visada šildo patelė.
5. Kartais jauniklius išmeta iš lizdo
Perėti gandrai pradeda padėję vieną ar du kiaušinius, juos peri 31–34 dienas. Pirmieji jaunikliai išsirita gegužės antroje pusėje. Jauniklių dydis rodo jų išsiritimo eiliškumą.
Jauniklius maitina abu tėvai. Po 53–55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie dvi savaites yra globojami ir maitinami. Lizdus jaunikliai palieka liepos antroje pusėje, o vėlesnių vadų ten laikosi dar ir rugpjūčio mėnesį.
Trūkstant maisto, žūva mažiausias ir silpniausias jauniklis. Manoma, kad maisto trūkumas, taip pat jauniklių ligos, vangumas ar silpnumas, gandrus kartais paskatina jais atsikratyti. Tuomet toks jauniklis išmetamas iš lizdo. Kartais juos randa ir užaugina žmonės, bet dažnai jie tiesiog žūna. Žinomi atvejai, kai gandrų konkurentai, atskridę į svetimą lizdą, išmeta šeimininkų padėtus kiaušinius ar mažus jauniklius, kai šių nebūna lizde. Manoma, jog būtent todėl baltieji gandrai, kol jaunikliai nepaaugę, stengiasi maitintis netoli lizdo ir nuolat jį stebi.
6. Gali sulesti ir kiškį, ir gyvatę
Gandrai yra visaėdžiai. Jie minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvytėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, graužikais. Sausringais metais maisto racioną gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai, drėgnesniais metais – šlapžemių gyvūnai.
Grynas.lt yra rašęs apie gandrą, kuris užfiksuotas ryjantis gyvatę. Tuomet ornitologas, „Pažinkime paukščius drauge“ edukacijų vadovas Gediminas Petkus sakė, kad jei gandras pagauna kokį žaltį, driežą ar varlę – nėra nieko keisto, nes tai yra šių paukščių mitybos raciono dalis. Daugiau paskaityti galite ČIA.
Gyventojai dažnai baisisi kai kuriais šių paukščių mitybos įpročiais, pavyzdžiui, tuo, kad jie gali sulesti kiškių jauniklį. Anot ornitologo, kiškučių gandras neieško ir nemedžioja, dažniau randa tada, kai žmonės šienauja su sunkiąja žemės ūkio technika. Tokiu atveju pilkajam kiškiui nėra kur pasislėpti ir jeigu sunkioji technika jį sužaloja, gandrai susirenka likučius. Tas pats nutinka ir su smulkiais graužikais. Štai todėl gandrai taip dažnai mėgsta vaikščioti paskui kombainus.
Maistą baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų, tačiau kai kada jis skrenda iki 3–5 km. Pastaraisiais metais baltieji gandrai vis dažniau matomi besimaitinantys šiukšlynuose – tiek migraciniuose keliuose, tiek žiemavietėse. Taip dažniausiai maitinasi ne perintys, o klajojantys paukščiai.
7. Skrenda dideliu greičiu
Migracija iš veisimosi vietų Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, prasideda rugpjūčio mėnesį. Migruoti vienu metu ima tiek patinai, tiek patelės. Baltasis gandras, kaip ir kiti sklandantys paukščiai, vengia ilgo skrydžio per jūrą. Dėl šios priežasties Europoje išsiskyrė du migraciniai keliai – vakarinis ir rytinis.
Migracijos „takoskyra“ eina nuo šiaurinės Vokietijos iki Šveicarijos ir pagal pasirenkamą migracinį kelią dalija europinę populiaciją į vakarinę ir rytinę. Vakarinis migracinis kelias tęsiasi per Iberijos pusiasalį ir Gibraltaro sąsiaurį, aplenkdamas Viduržemio jūrą iš vakarinės pusės, į vakarinę Sahelio regiono dalį, rytinis – per Bosforo sąsiaurį, aplenkdamas Viduržemio jūrą iš rytinės pusės, į rytinę Sahelio dalį ir Pietų Afriką.
Vakarų populiacijos migrantai dažnai pasilieka žiemoti Iberijos pusiasalyje. Svarbi rytinės populiacijos individų sustojimo vieta yra Sudanas ir Čadas. Sudane baltieji gandrai trumpiau ar ilgiau ilsisi, kai kurie žiemoja. Migracinio kelio ilgis – 2 000–10 500 km. Gandrai skrenda didesniais nei 500 individų, apie 500 m pločio būriais. Jie skrenda 1 000–2 500 m aukštyje 45 km per valandą greičiu.
8. Patenka į rankas brakonieriams
Migruodami paukščiai dažnai susiduria su pavojais ir neišgyvena. Jų laukia alinantys atstumai, nuovargis, dykumos, ligos, plėšrūnai, elektros laidai, tačiau, ko gero, didžiausią pavojų kelia žmogus. Rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, ypač Libane, gandrai tampa vietinių medžiotojų aukomis.
Organizacija „Green World Warriors“ yra skelbusi, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos naudoja tą patį migracijos maršrutą – perskrenda Viduržemio jūrą, kad pasiektų Viduržemio jūros regiono šalis, kur dalis gandrų leidžia žiemas. Baltieji gandrai yra antra pagal gausumą paukščių rūšis, kuri migruoja per Viduržemio jūros regioną. Daug migruojančių paukščių yra be gailesčio nušaunami brakonierių.
9. Kalena, o ne čiulba
Vienas iš gandrų išskirtinumų yra neįprastas bendravimo būdas – jie dažnai užvertę galvas kalena snapais. Šie paukščiai kitaip nei daugelis nečiulba.
10. Itin reti juodieji gandrai
Nors Lietuvoje labiau įprasta matyti baltuosius gandrus, mūsų šalyje peri ir juodieji. Skaičiuojama, kad Lietuvoje peri apie 650-950 juodojo gandro porų, kai tuo tarpu baltųjų gandrų populiacija siekia apie 20 000 porų
Nors juodieji gandrai lizdus suka senuose medžiuose, prof. T. Ivanausko 1949 metais išleistoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ aprašomas atvejis, kai 1930 m. juodasis gandras antrus metus Joniškio urėdijoje perėjo ant 60 cm aukščio kupsto tarp dviejų juodalksnių.
Kartais juodieji gandrai pasielgia dar neįprasčiau, pavyzdžiui, prašosi į baltųjų gandrų kaimynystę. Grynas.lt anksčiau dalijosi skaitytojos Linos istorija, kuri Stumbriškyje užfiksavo, kaip vienišas juodasis gandras bando užimti baltųjų gandrų poros lizdą, įsitaiso jame kai tik tikrieji šeimininkai išskrenda, o vėliau varlinėja kartu su vienu iš jų.
Pasirodo, kad juodasis gandras jau maždaug ketveri metai ieškosi draugijos tarp baltųjų gandrų. Lina teigė girdėjusi gyventojus kalbant, kad vienišius vis lenda į baltųjų gandrų lizdus, bando prisišlieti. „Buvo labai keista, kad juodas gandras yra netoli gyvenvietės, nes jie yra atsiskyrėliai ir gyvena miškuose. Paskui pamatėm, kad jis pakilo ir nuskrido į lizdą, o baltiesiems neleido į tą lizdą nutūpti, vijo tolyn“, – pasakojo panevėžietė. Daugiau paskaityti galite ČIA.
Šaltiniai:
https://www.birdlife.lt/
https://www.delfi.lt/grynas/
https://greenworldwarriors.com/