Į miškus išsiruošė atlikti labai svarbios misijos

Vasario trečią dieną, antradienį, visos Lietuvos miškuose nuo ryto zujo didesnės ir mažesnės grupelės žmonių, skaičiuojančios vilkų ir lūšių pėdsakus. Apskaitoje dalyvavo miškininkai, medžiotojai bei visuomeninių organizacijų atstovai. Vienoje iš šių apskaitų sudalyvavo ir GRYNAS.lt komanda.

Į Valkininkų miškų urėdijos Pirčiupio girininkijos (Varėnos rajone) esančią Rūdininkų girią atvykome maždaug dešimtą valandą ryto. Čia susitikę su miškininkais išsiruošėme į keletos kilometrų žygį pėsčiomis. Ieškojome vilkų ir lūšių pėdsakų. Lengvai snyguriavo bei kur ne kur baltavo sniego paklotė, miško keliukus dengė plonas ledas. Eiti buvo slidoka, tačiau akis džiugino apsnigtų medžių panorama, o nosį glostė pušų kvapas.

Miškininkai netrukus užfiksavo ir pirmuosius vilkų pėdsakus. Tiesa, patyrusi jų akis iš karto nustatė, kad jie nėra švieži, geriausiu atveju trijų-keturių dienų senumo, nes paskutinį kartą rimčiau snigta tik praėjusį šeštadienį. Einant gilyn į mišką, pėdsakų pastebėta ir daugiau – vienur konstatuota, kad būta šernų, kitur – matėsi didesni briedžių palikti pėdsakai. Taip pat užfiksavome stirnų paliktų pėdų, baltųjų kiškių smulkesnių pėdelių.

Miškininkai teigė galintys atskirti, kur praėjo vilko patinas, o kur patelė, nes pastarosios pėdos mažesnės. O atskirti vilko pėdą nuo lūšies geriausia pagal formą – vilko pėda labiau pailga, o lūšies apskrita. Įprastai vilko paliktas pėdsakas būna apie 8-10 cm ilgio, tačiau miške rasta ir tokių, kurie siekė 12-13 cm – taip nutiko dėl atlydžio, pėdsakas, sniegui tirpsant, ištįso.

Vilkų – 6 individai, lūšių – 4

Šalčios girininkas Rolandas Gavrilovas GRYNAS.lt teigė, kad nuėjus maždaug 3-4 km užfiksuoti trijų vilkų pėdsakai.

„Mūsų nuomone, čia yra trys vilkai – patinas ir patelė ir vienas vilkas atskirai. Pėdsakai yra šeštadieniniai, sekmadieniniai, šviežių neradome. Bet esami pėdsakai matomi gana gerai, vilkai nemažai privaikščioję – į vieną ir į kitą pusę. Galime sakyti, kad vilkų tikrai yra“, - teigė girininkas.

Anot jo, atliekant atskaitą, visi rasti pėdsakai nufotografuojami, registruojamas numeris, individų skaičius, kvartalo numeris, pėdsakų šviežumas ir ryškumas. Taip pat fiksuojama į kurią pusę vilkas nuėjo.

Yra signalų, skundžiasi medžiotojai, kad lūšys įsigali, pjauna stirnas ir daro nuostolius ir kad jas galbūt reikėtų medžioti. Lietuva turi įsipareigojimą šitų gyvūnų nemedžioti. Taigi norime sužinoti, kiek jų yra. Negalime vadovautis gandais ir emocijomis.

K.Trečiokas

„Net ir keturi vilkai gali nueiti į vieną pėdsaką, tuomet reikia sekti išsiskyrimą. Jeigu sniego yra, jiems taip eiti paprasčiau, nes nereikia minti naujo tako“, - paaiškino R. Gavrilovas.

Anot jo, kadangi pernai nebuvo sniego ir vilkų apskaita nevykdyta, galima remtis tik 2013 metais vykdyta apskaita. Tuomet dviejose Valkininkų urėdijose rasti 6 vilkų pėdsakai.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai ne kartą yra išsakę kritiką dėl vykdomos vilkų apskaitos, anot jų, ji yra netiksli ir neatspindinti tikrosios situacijos. R. Gavrilovas teigė nežinantis geresnės metodikos vilkų skaičiui nustatyti, kaip skaičiuoti jų pėdsakus sniege.

„Gal net geriau vilkus suskaičiuotų medžiotojai su miškininkais, kadangi jie labai dažnai lankosi miškuose, tikrai dažniau nei visuomenininkai. Jie galėtų tiksliau pasakyti, kiek kokiame miške yra vilkų“, - teigė girininkas.

Pirčiupio girininkijoje pagal medžiotojų vizualinę apskaitą manoma, kad turėtų gyventi nemažiau kaip keturios lūšys.

„Pirmadienį vienas iš mūsų medžiotojų matė lūšį“, -patvirtino R. Gavrilovas.

Vėliau dar keliems kolegoms taip pat atlikus apskaitą kituose Valkininkų girininkijos kvartaluose apibendrinta, kad iš viso antradienį fiksuota iki dešimties vilkų pėdsakų bei rastas vienas lūšies pėdsakas.

Turės dėti parašą dėl kvotų

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas taip pat dalyvavęs vilkų pėdsakų paieškoje Rūdnininkų girioje teigė, kad tokios žvėrių populiacijų apskaitos yra labai svarbios, nes pagal jas gali būti objektyviau įvertinama situacija ir paskirstomos medžioklės kvotos.

„Šiandien aktualiausia tema – vilkai, priežastis paprasta: ministras turi dėti parašą ant kvotų, nustatyti, kiek jų leisti išmedžioti. Yra dviprasmiška situacija: ūkininkai sako, kad vilkai pjauna jiems avis, kitus gyvulius, jie sako, kad vilkų per daug, visuomenininkai sako, kad turime vilkus globoti ir kad jų reikia. Iš tikrųjų vilkų reikia, bet reikia rasti balansą. Šiuo metu sąlygos apskaitai nėra labai geros, bet radome pėdsakų, todėl nustatyti, kiek vilkų yra, galima. Visuose regionuose vilkų pėdsakai bus paskaičiuoti, vėliau apskaita dar kartą pakartota“, - žurnalistams kalbėjo ministras. Susumavus visus rezultatus bus aišku, kokia kvota kiekvienam iš regionų bus paskirta 2015-iesiems metams. Tai turėtų paaiškėjo maždaug per mėnesį.

„Yra signalų, skundžiasi medžiotojai, kad lūšys įsigali, pjauna stirnas ir daro nuostolius ir kad jas galbūt reikėtų medžioti. Lietuva turi įsipareigojimą šitų gyvūnų nemedžioti. Taigi norime sužinoti, kiek jų yra. Negalime vadovautis gandais ir emocijomis“, - tikino K. Trečiokas.

Valkininkų urėdas: reikėtų kvotą didinti dvigubai

Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas GRYNAS.lt teigė, kad vilkų jų urėdijoje yra padaugėję, todėl būtų protinga didinti ir jų leistiną sumedžioti kvotą.

„Vakarinėje urėdijos dalyje pastoviai matome kokius penkis vilkus, o Rūdininkų girioje vilkų turėtų būti mažiausiai trys. Netoli Valkininkų, Šalčios girioje jau gavome žinių, kad yra aptikti dviejų vilkų švieži pėdsakai“, - skaičiavo A. Strazdas.

Pernai mums teko svarstyti du labai rimtus prašymus dėl žalos atlyginimo. Ūkininui Jakėnų seniūnijoje buvo padaryta didžiulė žala – išpjauta 40 avių, jam iš specialaus fondo buvo atlyginta per 20 tūkst. Lt suma, nors jis prašė dar daugiau. Kitas atvejis buvo Macelių kaime, ūkininkas kreipėsi dėl sudraskyto kumeliuko – jam žala taip pat atlyginta.

A. Strazdas

Urėdas prisipažino esantis ir Varėnos rajono savivaldybės sudarytos specialios komisijos, skaičiuojančios žvėrių padarytą žalą ūkininkams, pirmininkas. Jis teigė, kad pernai metais buvo du atvejai, kuomet ūkininkai patyrė ženklią vilkų padarytą žalą jų laikomiems gyvūnams.

„Pernai mums teko svarstyti du labai rimtus prašymus dėl žalos atlyginimo. Ūkininui Jakėnų seniūnijoje buvo padaryta didžiulė žala – išpjauta 40 avių, jam iš specialaus fondo buvo atlyginta per 20 tūkst. Lt suma, nors jis prašė dar daugiau. Kitas atvejis buvo Macelių kaime, ūkininkas kreipėsi dėl sudraskyto kumeliuko – jam žala taip pat atlyginta“, - pasakojo A. Strazdas.

Pernai, anot urėdo, Valkininkų miškų urėdijoje leista sumedžioti tris vilkus. „Mano nuomone, kadangi ne viena apskaita jau vyko ir matome vilkų didėjimą, jeigu norėtume išlaikyti tam tikrą vilkų skaičių, turėtume kvotą padidinti. Manyčiau, du kartus. Prisimenu laikus, kai vilkų medžioklė nebuvo ribojama ir jų vis tiek visąlaik buvo“, - sakė A. Strazdas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet visos Lietuvos mastu vilkų ir lūšių apskaitą stebi iki 100 visuomeninių organizacijų atstovų. Kiek vilkų ir lūšių kiekviename Lietuvos regione suskaičiuota, bus skelbiama vėliau, po to, kai skaičiavimas bus pakartotas antrąkart.

GRYNAS.lt primena, kad paskutinė vilkų ir lūšių apskaita daryta užpernai, 2013 metais. Tuo metu paskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyvena ne mažiau kaip 208 vilkai. Atsižvelgiant į tai, medžiotojams leista nušauti 10 proc. plėšrūnų (21). Tačiau vėliau vilkų apskaitos duomenys pakeisti - vilkų skaičius išaugo nuo 21 iki 33 vilkų. Ši kvota per 2014-uosius metus išnaudota labai greitai, vos per kelias savaites. Greičiausiai jiems skirtas kvotas išnaudojo Alytaus, Kauno ir Telšių apskričių medžiotojų būreliai.