Po šaltos ir labai baltos žiemos, gamta ir žmonės jau laukia pavasario. Pirmieji gamtos atgimimo ženklai jau pastebimi. Kaip GRYNAS.lt pasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius, praktiškai viskas, kas šiandien vyksta gamtoje, pranašauja pavasarį.
„Gieda zylės, didieji geniai margiai groja šakomis, jau 7 valandą ryte pradeda siausti krankliai, skraido poromis, vartosi, pradeda savo vestuves. Jeigu būtų dar viena – dvi saulėtos dienos, išsprogtų lazdynų žirginiai. Jau viskas yra ant tos ribos, kai jau galime suprasti, kad ateina pavasaris. Labai anksti“, – teigė gamtininkas.
Ornitologai, laukiantiems pavasario, taip pat turi gerų žinių: savaitgalį jau stebėtos ir ankstyvosios migrantės – gervės. Lietuvos ornitologų draugijos narys Liutauras Raudonikis sako, kad, vykdant ornitologinius stebėjimus, vasario antrąjį savaitgalį gervės jau pastebėtos Lazdijų rajone. Tiesa, šių ankstyvųjų paukščių migrantų Lietuvoje jau gali būti ir daugiau.
„Kol kas pastebėti tie pirmieji sugrįžtantys paukščiai. Įvertinant tai, kad jau pasirodė pirmosios pempės ir kiti ankstyvieji paukščiai, grįžtančios gervės neturėtų stebinti. Jos grįžta kaip ir daugelis ankstyvųjų paukščių migrantų, kai jau yra galimybė joms maitintis“, – aiškina L. Raudonikis.
Ornitologas sako, kad sniegas laukuose jau buvo aptirpęs, maisto rasti galima, ir gervėms tai pirmasis ženklas, kad galima grįžti į tėvynę: „Pirmieji paukščiai dažniausiai parskrenda tie vietiniai, mūsų lietuviški sparnuočiai. Tada prasideda masinė migracija, tai migruoja šiauriau perintys.“
Anot L. Raudonikio, paukščiai pavasarį jau yra pasirengę perėti, todėl skuba grįžti į Lietuvą kuo anksčiau, kad užsiimtų kuo geresnę veisimosi teritoriją.
„Paprastai pirmieji parskrenda paukščių patinai, užsiima teritorijas, tada skrenda ir patelės. Gervės, tiesa, dažnai parskrenda jau poromis, tačiau joms vis tiek reikia ieškoti tinkamos teritorijos. Jos renkasi vietą ir pan.“, – pasakoja ornitologas.
Šiuo metu į Lietuvą grįžusios gervės daugiausiai pastebimos ten, kur joms yra daugiau maisto. Pasak L. Raudonikio, gervė yra visaėdis paukštis, kartais net paplėšikauja – gali sulesti kitų paukščių jauniklius, esančius lizduose. Minta ir peliniais graužikais, kurių dabar laukuose jau tikrai susiranda. O šlapiuose miškuose, prie atviro vandens telkinių pačiumpa ir žuvies.
Ornitologas sako, kad iškritęs sniegas joms pavojaus nekelia. Pavojingiau būtų tuomet, jeigu atslinktų dideli šalčiai.
„Kadangi gervė yra daugiau šlapžemių paukštis, tai esant dideliems šalčiams, šlapžemės užšaltų. Bet paukščiai turi savisaugos instinktą. Jeigu dar nesuka lizdo ir nesiporuoja, tai gervės gali apsisukti ir grįžti atgal į Vakarų Europą. Pavojingiausia yra tada, kai pradeda šalti ir snigti tada, kuomet gervės jau užsiėmė teritorijas, pradeda sukti lizdus ir ruošiasi perėti. Dabar, jei matys, kad sąlygos blogos, joi apsisuks ir grįš atgal“, – tikina L. Raudonikis.
Socialiniuose tinkluose jau dalijamasi ir grįžtančių pilkųjų žąsų nuotraukomis.