Į šiltus namus jau gali grįžti ir smulkūs sparnuočiai, ir pelėdos

Pirmadienį visose Lietuvos miškų urėdijose buvo iškelta daugiau kaip 3 tūkst. inkilų parskrendantiems paukščiams. Tai - dalis pavasario šventės „Paukščiai grįžta namo“ renginių, kuriuos vainikuos nuotraukų konkurso laimėtojų apdovanojimas.

Nors oro sąlygos nebuvo labai palankios, miškininkai tikina, jog sparnuočiams inkilus reikėtų kelti kuo anksčiau, kad paukščiai turėtų laiko apsiprasti su atsiradusiais naujais inkilais, o galbūt inkiluose net pasislėpti nuo šalčio ar darganos.

„Tokios inkilų kėlimo šventės prasmingos ir turėtų sulaukti didesnio atgarsio, nes jos lavina jaunimą, o įtraukia daugiau žmonių - moksleivius, jaunimą, vietos bendruomenes - tai tampa meilės gamtai, meilės sugrįžtantiems paukščiams, o galiausiai - ir meilės Lietuvai akcija“, - sakė Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos miške inkilų kėlimo šventėje dalyvavęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jis, padedamas renginyje dalyvavusių vaikų, į medžius pirmadienį įkėlė 5 inkilus.

Kaip žinoma, šiemet miškininkai pavasarį pasitinka ne tik tradiciniu inkilų kėlimu, bet ir visose Lietuvos urėdijose organizuojamu vaikų fotografijų konkursu „Paukščiai grįžta namo“, kurio laimėtojai bus paskatinti vertingais prizais.

Miškų urėdijų globojamų jaunųjų miško bičiulių būrelių nariai pateikė fotografijas konkursui, kiekvienoje miškų urėdijoje išrinkta viena geriausia fotografija, kurios autorius bus apdovanojamas pavasario šventės „Paukščiai grįžta namo“ baigiamojo renginio metu kovo 21 dieną, kuomet bus minima Pasaulinė miškų diena (tuo metu Kovo 20-ąją minima pasaulinė Žemės diena). 

Miškininkų organizuojamos pavasario šventės jau yra tapę smagia tradicija. Kasmet urėdijos organizuoja inkilų kėlimo šventes bei kitaip pažymi paukščių grįžimą bei gamtos prisikėlimą po žiemos.

Pelėdų namus sparčiai naikina kirtimai

Savo ruožtu Lietuvos ornitologų draugija kartu su prekybos tinklu „Iki“ 2012-ais metais pradėjo projektą, skirtą trijų nykstančių paukščių – uralinės pelėdos (Strix uralensis), žalvarnio (Coracias garrulus) ir kukučio (Upupa epops) – apsaugai. Šios gamtausauginės iniciatyvos metu renkamos lėšos bus naudojamos gerinti minėtų paukščių perėjimo sąlygas (iškeliant inkilus, įrengiant jų apsaugas). Visose „Iki“ tinklo parduotuvėse galima įsigyti daugkartinio naudojimo pirkinių krepšelius su trimis skirtingų paukščių atvaizdais. Po 1 litą nuo kiekvieno nupirkto maišelio skiriama to būtent paukščio, kurio atvaizdu puoštą maišelį išsirenka pirkėjas, išsaugojimui.

Viena minėtos iniciatyvos tikslinių rūšių - uralinė pelėda. Šioms retoms pelėdoms skiriamas ypatingas dėmesys – ieškomos naujos rūšies perimvietės šalyje, tikrinant potencialias paplitimo vietas, keliami ir prižiūrimi inkilai, ruošiamos rekomendacijos miško naudotojams kaip reikėtų ūkininkauti, kad uralinės pelėdos nebūtų išguitos iš dabartinių perimviečių.

Lietuvoje uralinė pelėda daugumoje paplitusi šiauriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose. Skaitlingiausios jų populiacijos aptinkamos Biržų girioje ir Adutiškio – Guntauninkų miškuose, kuriems suteiktas Paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas. Jose saugoma didžioji Lietuvoje perinčių šios rūšies pelėdų dalis. Uralinės pelėdos taip pat aptiktos Rokiškio, Panevėžio, Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Varėnos, Tauragės ir kituose rajonuose. Perėjimo atvejis nustatytas Labanoro girioje. Manoma, kad mūsų šalyje galėtų perėti ne mažiau nei kelios dešimtys jų porų.

Siekiant pagerinti perėjimo sąlygas, uralinėms pelėdoms 2013 metais ornitologai pagamino ir iškėlė 30 inkilų: 20 Biržų girioje, o 10 Adutiškio miškuose. Dar 10 LOD ir 4 vietos miškininkų pagaminti inkilai 2014 metų ankstyvą pavasarį ir su vietos miškininkų pagalba papildomai iškelti Adutiškio – Guntauninkų miškuose.

Tokių priemonių imtis paskatino vykdyti plataus masto plyni kirtimai šiame miškų masyve. Ornitologai mano, kad uralinėms pelėdoms, dažnai perinčioms didelėse drevėse ar ant nulūžusių senų medžių stuobrių, gali pristigti veisimuisi tinkamų vietų. Būtent jų stygių ir turėtų kompensuoti iškelti inkilai.

Kadangi senų, stambių medynų šalyje kasmet vis mažėja, visur, kur veisimosi aptinkamos uralinės pelėdos reikėtų kelti specialiai joms pritaikytus inkilus. Todėl bet kokia informacija apie šios retos pelėdos radimo vietas yra labai svarbi ne tik pažintine prasme, bet ir siekiant pagerinti jos apsaugą.

Ornitologai kviečia visus paukščius pažįstančius šalies piliečius, pastebėjus uralinę pelėdą, pranešti Lietuvos ornitologų draugijai el.p [e-mail] arba tel.nr: 852130498.