Į Žuvintą parlėkė pirmosios pilkosios gervės

Kovo 10 diena Lietuvių tradiciniame kalendoriuje - 40- ties paukščių diena. Ar jų tiek jau sugrįžo? Grįžo žąsys, pempės, varnėnai, vieversiai. „Į Žuvintą parlėkė pirmosios pilkosios gervės. Po savaitės kitos - perėti čia susirinks virš penkiasdešimt porų šių sparnuočių. Žuvinto ežero pakraščio liūnai, šlapias gretimas Buktos miškas ir juodalksniais nukaišiotos žemapelkės yra bene didžiausia mūsų krašto gervių perykla“ – patikino Arūnas Pranaitis.

„Braidyti po balas pirmoms sugrįžusioms gervėms šįmet netenka. Įsismarkavusio polaidžio vandenis jau kelintą dieną sustingdė ledas, o pelkės pakraščio viksvynai, kur retkarčiais glaudžiasi gūžinėjančios gervės, - sausi, besniegiai, traška ir braška po kojomis. Ilgakojus skardžiabalsius paukščius dieną dabar greičiau aptiksi gretimoje palaukėje, kur gervė ras kokį žalią lapą sulesti. Šiandien į Žuvintą parskridę gervės kaip reta tylios. Gal todėl, kad pavasaris toks – lengvas šaltukas iš gimtinės neveja, bet ir atlydžiai nedžiugina. Tad nėra ko gervėms skardžiais trimitais ryte pelkės žadinti. Palauks keletą dienų, pakentės - štai tada jau neatsigėrėsi įspūdingais auštančio ryto koncertais.

Kovo pirmas dešimtadienis - įprastas gervių parskridimo laikas. Pernai gervės į Žuvintą parlėkė kovo 7 d., užpernai kovo 5 d. Pasitaiko, kad gervės parskrenda vos įpusėjus vasariui, 2001 m. jos parlėkė vasario 12 d., bet jei žiema neskubėtų pasitraukti, jos parplasnotų ir baigiantis kovui. Šiomis dienomis grįžta perėti pasirengusios gervės, joms rūpi kuo greičiau užsiimti tinkamas vietas ir garsiai pasiskelbti. Jauni paukščiai, kurie neperi Žuvinte, o tik vasaroja dideliu pulku braidydami po plačius didžiausios krašto pelkės spanguolynus, parlėks gerokai vėliau.

Pavasarį gervės neįtikėtinai atkaklios ir kantrios, nesvarbu, kad orai nelepina. Rudenį jos būriais išlėkė vos tik ėmė žnaibytis spalio šalnos. Dabar, nors naktį dar termometro stulpelis nukrinta iki dešimties laipsnių šalčio –pelkių trimitininkės jau čia. Gervėms yra tekę iškęsti ir didesnius šalčius, netgi pūgas.

Atlydžio ir šilumos pasigenda ir kiti jau pargrįžę sparnuočiai. Prieš kelias dienas vos kelios pilkųjų žąsų poros gageno paežerės pievoje, dabar jų jau geras pusšimtis. Gulbės nebylės poromis kasdien suka ratus virš Žuvinto ežero, neretai nusileidžia ilgesniam laikui ant ledo vietose, kur sukdavo lizdus. Geriau pasiklausęs išgirsi ir giesmininkių gulbių balsą. Vakare keistu kvaksėjimu skelbiasi didieji baubliai. Ryte medžio viršūnėje nedrąsiai ėmė švilpauti varnėnas, o vakarop, kai jie būriu renkasi nakvoti į ežero nendrynus, matyti jog parskrido ne pavieniai, o dešimtys ir šimtai varnėnų“ – apie grįžusius sparnuočius pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis..

Lukterkime dar bent savaitėlę ir ne tik Žuvinto pelkynus, bet ir visą šalį užplūs džiugi įvairiabalsių ir įvairiaplunksnių sparnuočių banga.