„Nesulaukusios nė Trijų karalių, virš Žuvinto ežero pasirodė pilkosios žąsys. Pavieniai paukščiai ir būreliais po keliasdešimt. Ne tik praskrido, bet iš susirenka nakvoti ežere. Tomis pačiomis dienomis įkandin jų – pulkelis varnėnų leidosi į permirkusias paežerės pievas, virš ežero sparnais švytuoja sidabriniai kirai, o vėjo ir lietaus išgraužtose ežero properšose – kelios antys, greičiausiai, klykuolės“, – sausio 6-osios vakare savo feisbuko puslapyje pranešė Žuvinto biosferos rezervatas.
Rezervato teigimu, Žuvintas sausio pirmosiomis dienomis nebeatrodė žiemiškai. Apie Lietuvoje šiuo metu esantį metų laiką galėjo išduoti tik sparčiai aižėjantis su besiplečiančiomis properšomis ežero ledas. „Sniego niekur nelikę, žalesni tapo žiemkenčių laukai ant kaimyninių kalvų. Todėl žąsų pasirodymo virš ežero buvo galima tikėtis“, – rašoma įraše.
Tiesa, anot Žuvinto biosferos rezervato specialistų, neįprastai ankstyvas žąsų pasirodymas tikrai nežada, jog žiema negrįš.
„Šį šimtmetį vos vieną kartą pilkosios žąsys pasirodė Žuvinte diena anksčiau, nei šiemet – 2018 metų sausio 3 d. Tada sausio pradžia buvo rekordiškai šilta, net iki 8 laipsnių, užtai antroji žiemos pusė išsitaisė vėsi, šaltesnė nei įprasta, su sniegais ir pustymais iki kovo pabaigos. Anksti pasirodžiusios žąsys jau sausio pabaigoje išnyko iš Žuvinto padangės poros mėnesių laikotarpiui“, – prisimena jie.
Rezervato specialistai sako, kad pilkosios žąsys yra artimos migrantės – net atėjus šalčiams toli iš Lietuvos nesitraukia.
„Dabar, kai turime galimybę gauti operatyvią informaciją apie kelių Žuvinte siųstuvais žymėtų pilkųjų žąsų buvimo vietas, matome, koks tai puikiai prisitaikęs mūsų gamtinėms sąlygoms paukštis – artimasis migrantas. Žąsiai visiškai nesudėtinga iš žiemaviečių kažkur Lenkijoje ar Vokietijoje imti ir parskristi tiesiog taip sau, pasiganyti ir būti arčiau perimviečių, jei tik leidžia meteorologinės sąlygos. Mūsų žymėtos žąsys šiemet taip nesielgia, bet jų perskridimo maršrutai anaiptol nereiškia, kad žiemavietėse jos yra sėslūs paukščiai. Visi mūsų žymėti paukščiai žiemai skrenda į skirtingas vietas, perskrenda iš vienos vietos į kitą, skirtingu laiku grįžta, todėl visai nenuostabu, kad kiek žąsų, tiek migravimo įpročių“, – rašo rezervato darbuotojai ir pripažįsta, kad girdėti sugrįžusių žąsų gagenimą virš Žuvinto labai smagu.
Anot jų, nerimauti dėl to, jog sparnuočiams taps per šalta, neverta. Jei žiema grįš, jie ras kur prisiglausti: jei ne Žuvinte, tai Lenkijoje ar Vokietijoje.