„Koks šių smalsuolių apsilankymo tikslas? Prisijungti prie atominės komandos ir budriai patruliuoti? Padėti mums suplanuoti naujus ekskursijų maršrutus? Patarti tvarumo klausimais?
Kaip bebūtų, džiaugiamės tokiais neįprastais inspektoriais, kurie rimtai patikrino branduolinio energetikos objekto fizinės saugos sistemos efektyvumą ir saugiai iškeliavo savo keliais“, – buvo sakoma įraše.
Paprastoji lūšis yra vienas stambiausių plėšrūnų Lietuvoje. Ji įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugoma. Nors XX a. pirmoje pusėje šiai rūšiai grėsė išnykti, dėl gerų sąlygų šiuo metu jų populiacija didėja.
Žinovai sako, kad lūšys – puikios medžiotojos: be to, kad turi dideles iltis ir nagus, iš vietos jos gali nušokti net 6 metrų atstumą.
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. reindžeris Saulius Bartminas yra pasakojęs, kad lūšis pati be reikalo nepuls, svarbiausia nebandyti liesti ar artintis prie jauniklių. Juos ji be abejo gins. Jauniklius lūšys veda gegužės – balandžio mėnesiais, tad dabar jie jau paaugę.
S. Bartmino teigimu, lūšys daugiausiai gyvena tankiuose, sunkiau praeinamuose eglynuose, tačiau medžioti gali visur – slėniuose prie upelių, pievose, pamiškėse. Lūšys šeimų nesudaro – kaip ir daugelis kačių yra vienišės.
Geriausias patarimas, kokį, sako pašnekovas, galima duoti žmogui, sutikusiam lūšį, yra: „Pasigrožėkite ir pasišalinkite.“
Lūšių teritorijos išties didelės, apima 40-50 km. Patelių ir patinų teritorijos šiek tiek persidengia, bet tos pačios lyties individų niekada.
