„Kruša prasidėjo apie 14 val. ir truko kelias minutes. Ledo gabalai buvo labai dideli. Sulankstė automobilius ir netgi sužeidė kelias avis. Automobiliams tikrai reikės remonto, bet labai nustebino kas nutiko su avimis. Matėme, kaip jos krito per krušą, o vėliau privažiavo savininkai ir jas susikrovė į priekabą. Nesu specialistas, gal dar jos atsigavo, bet gali būti, kad ir numirė“, – laiške rašo skaitytojas Andrius ir prideda nuotraukas ir filmuotą medžiagą.
Gal jūsų regione taip pat buvo stipri kruša? Pasidalinkite savo kadrais ir vaizdo medžiaga – rašykite ir siųskite į grynas@grynas.lt.
Kaip susidaro kruša?
Kruša – meteorologinis reiškinys, kai šiltuoju metų laiku iš kamuolinių lietaus debesų krenta sušalusio ledo gabalai (ledokšniai). Susidaro kuomet šiltos stiprios oro srovės vertikaliai pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kur vanduo sušąla į ledo kristalus. Vėliau šie krisdami žemyn susilieja su vandens lašais ir suformuoja ledokšnius.
Kalnuotose srityse kruša susidaro dažniau nei lygumose, kadangi oro masės, risdamasis per kalnus pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius.
Itin stiprios krušos pasitaiko šiaurės Indijoje.
Krušos ledokšnių dydis būna nuo 5 mm skersmens iki 2–3 cm, o kartais net iki 15 cm skersmens. Smarki kruša gali padaryti didelių nuostolių – nusiaubti pasėlius, išdaužyti langus, šiltadaržius, apgadinti automobilius, pastatų stogus, dideli krušos ledokšniai gali sužaloti ar net mirtinai traumuoti žmones.
Lietuvoje didžiausia krušos tikimybė būna nuo balandžio iki spalio, bet pasitaiko ir kovo ar lapkričio-gruodžio mėnesiais. Būna metų be krušos, tačiau kartais pasitaiko ir iki 7–10 kartų per metus toje pačioje vietovėje.
Didžiausi Lietuvoje krušos ledokšniai (40–70 mm) krito 1972 m. birželio 15 d. Anykščių, Trakų ir Utenos rajonuose.
