„Delfi“ skaitytojas Sigitas kreipėsi teiraudamasis, kokie nežinomos kilmės grybai auga jo šiltnamyje.
„Šiltnamyje jau kelis metus auga grybai. Nepavyksta jų išnaikinti. Gal kas žino, kokie tai grybai? Ar jie nuodingi? Gal žinote, kas galėtų apie juos paaiškinti?“ – klausė Sigitas.
Į skaitytojo klausimą „Delfi“ atsakė grybų žinovas Jonas Kasparavičius.
„Nuotraukoje nesimato kai kurių detalių, kai kurių kitų aš, deja, irgi nežinau. Tos kitos būtų kvapas, skonis substrato tipas ir visokios kitokios smulkmenos, kurios, visos kartu, daro vaizdą aiškesnį, kaip gerame detektyviniame romane.
Nežiūrint to, greičiausiai tai yra rusvėjantysis balsvis (Leucoagaricus subcretaceus). Tai yra pievagrybių giminaitis. Didžiausias išorinis pastebimas jų skirtumas nuo pievagrybių yra balta, bent jau augimo pradžioje, kepurėlės apatinė dalis, taip vadinami lakšteliai. Nors ir turi sijonėlį, ir kai kam dėl to galėtų būti panašus į musmirę, tai tikrai nėra musmirė ir tikrai yra pievagrybio giminaitis.
Kaip ir pievagrybiai, jis mėgsta trąšią, puveningą dirvą. Dėl šios priežasties jis dažnai aptinkamas netoli žmogaus namų ar jo paveiktoje aplinkoje: pakelėse, panamėse, parkuose, soduose. Buvo rastas ir šilnamiuose, ir net vazonuose su įvairiais augalais. Į šiltnamius ir vazonus jis nesunkiai gali patekti ir kartais patenka iš aplinkos.
Šiltnamiuose dažnai randami ir kitos balsvio rūšies – Brezadolos balsvio (Leucoagaricus bresadolae) grybai. Jis yra kiek rusvesnis, labiau žvyneliuotas. Paspaustas jis staigiai parausta, perlaužus pageltonuoja, parausta ar net pajuoduoja. Brezadolos balsvis yra malonaus kvapo ir skonio, tuo tarpu rusvėjantis balsvis gali būti silpnai nemalonaus kvapo, tačiau nekartus.
Kaip jau sako jo pavadinimas, paspaustas jis truputį rusvėja. Abu šie balsviai, kaip ir kitų dviejų rūšių, kurios aptiktos augančios Lietuvoje, grybai yra nenuodingi. Jie yra patys nenuodingi ir niekaip negali paversti nuodingais šalia jų augančių daržovių, kitų augalų ar grybų. Nelabai ar net ir beveik visai nekonkuruoja su augalais ir dėl dirvožemyje esančių maisto medžiagų. Akivaizdu, kad, jei šie grybai reguliariai ten auga, dirvožemis yra pakankamai „riebus“.
Panašu, kad jis gal net labiau tinka šiems grybams nei ten augantiems augalams. Kadangi nežinau, koks konkrečiai ten yra dirvožemis ir iš kur jis atkeliavęs, tai galiu tik paspėlioti ir apie tai, iš kur ten galėjo patekti grybai. Jie galėjo patekti arba iš lauko sporų pavidalu, arba kartu su dirvožemiu taip pat sporų, o gal ir jau grybienos pavidalu. Jeigu šie grybai jau kelinti metai auga toje pačioje vietoje, tai galima įtarti, kad ir dirvožemis kartas nuo karto vis papildomas iš ten pat.
Kadangi grybai reguliariai išauga ir išbarsto sporas, dirvožemis, galimai, papildomas, tai istorija gali trukti ilgai, panašiai, kaip pasaka be galo. Kaip jau minėjau, dėl nuodų šiuo atveju bijoti neverta. Grybas nesiūlomas valgyti dėl jo nelabai malonaus kvapo. Likusių trijų rūšių balsviai pas mus ir kai kuriose kitose kaimyninėse šalyse valgomi, o, keliaujant į vakarus, „tampa“ nevalgomi. Brezadolos balsvis „tampa“ net truputį nuodingu. Jeigu aukdami šilnamyje šie grybai kelia negerus jausmus, tai yra keli jų atsikratymo variantai.
Paprasčiausiai būtų juos reguliariai „nuravėti,“ neleidžiant išaugti ir daugiau nebenaudoti esamo substrato. Tai yra jį pakeisti kitu, kitokiu, ne tokiu trąšiu. Substrato keitimas įeina į bet kokio grybų atsikratymo scenarijų, nes tai – grybų gyvenimo terpė, maisto šaltinis ir dar daug kas. Taip, bene greičiausiai ir radikaliausiai būtų galima juos išnaikinti įvairių fungicidų pagalba, bet po to apie ekologiškas daržoves iš šiltnamio galima pamiršti.
Jeigu nepanašu, kad grybai kaip nors stelbtų šalia jų augančius augalus, didelių kompleksų ar baimių dėl grybų po mano aiškinimų nebėra, tai jie gali ten ir likti. Bus ką parodyti pažįstamiems, galima juos stebint kai ką naujo sužinoti apie grybus. Na, o minėta pasaka be galo paprastai anksčiau ar vėliau prieina galą. Dėl neaiškių priežasčių, kartais nuspėjamų, galas realiame gyvenime ateina. Čia tik knygose ar filmuose viskas gali tęstis begalybę“, – sakė J. Kasparavičius.
