Nuo laukinės Sumatros salų iki rytinio egzotinio Papua regiono – Indonezija traukia nardymo aistruolius aplankyti tūkstančius skirtingų taškų, kuriuose atsiveria nuostabus povandeninio pasaulio gyvenimas.
Nors daugumai Indonezijoje geriausiai žinoma sala yra Balis, ši penktadalio Europos dydžio šalis turi pasiūlyti daugybę naujų ir turistų dar per daug neatrastų nardymo taškų. Sumatra, Sulavesis, Borneo – tai tik keletas iš didžiųjų valstybės salų, kurios gali nustebinti ne tik kultūriniu palikimu, bet ir laukine gamta bei povandeniniu pasauliu.
Banguojantys koralų rifai, rifiniai rykliai, ramybę savo santūriais judesiais skleidžiantys jūros vėžliai, tarp akmenų patogiai įsitaisiusios ir savo žvilgsniu gąsdinančios murenos, lyg didžiuliai erdvėlaiviai vandenyje plasnojančios pelėdinės rajos – tai tik keletas nuostabių gamtos kūrinių, kuriuos gali patirti nardytojai, nusileidę į Indonezijos nardymo taškų gilumas.
Nuotraukų albume – nardymo nuotraukos iš dviejų Indonezijos nardymo kampelių. Tai – Pulau Weh sala Sumatros Šiaurėje ir Rytinėje Indonezijos dalyje esančios Flores salos, kur įsikūręs Komodo nacionalinis parkas. Pastarojoje vietoje Komodo drakonų išvysti atvykę turistai neretai susigundo pasižvalgyti ir povandeniniame tropiniame pasaulyje.
Skaičiuojama, kad net 17 proc. viso pasaulio koralinių rifų ploto tenka Indonezijai. Tiesa, kaip ir likusiose pasaulio dalyse, koralams iškilusi didelė grėsmė, todėl nardant ir šioje šalyje galima išvysti nemažai mirusių koralų plotų, kur vis dar sau prieglaudą bando rasti likusios tropinės žuvys.
Sumatros Šiaurėje koralams didelę žalą padarė ne tik neatsakinga žmogaus veikla, bet ir 2004 m. Ačės regioną nusiaubęs cunamis. Vis dėlto didelė dalis koralų prarasta ir dėl globaliai vykstančio koralų blukimo proceso. Prieš aštuonerius metus atliktas mokslininkų tyrimas parodė, kad šiame Indonezijos regione koralų blukimas paveikė 60 proc. koralų. Koralų blukimą (žūtį) lemia vandens temperatūros padidėjimas. Taip pat prie šio reiškinio prisideda tokie veiksniai kaip planktono trūkumas, cheminės vandens sudėties pokyčiai, kenksmingų bakterijų atsiradimas.
Nepaisant to, vis dėlto tarp skirtingų nardymo reitingų Indonezija užima pirmąją vietą ar bent karaliauja sąrašų viršuje. Dėl savo dydžio, salų skaičiaus bei skaidrių vandenų šalis gali pasiūlyti itin skirtingus povandeninio pasaulio potyrius. Tiesa, bent dėl vieno dalyko galima nesijaudinti: tropinis klimatas užtikrina šiltą vandens temperatūrą visus metus. Net panėrus iki 30 metro gylio apie 30 laipsnių paviršiuje esantis vanduo atšąla iki maždaug 26–27 laipsnių.