Inkilus siūlo nešti į pomidorų lysves

Lietuvoje yra apie 15-20 paukščių rūšių, kuriems reikia kelti inkilus, tačiau sparnuočiai nėra vienodi – skiriasi ne tik jų išvaizda, bet ir įpročiai (vieni grįžta ankščiau, kiti vėliau, o treti išvis žiemoja Lietuvoje). Kokius inkilus jiems reikia kelti, kaip jie turi atrodyti ir ar tik paukščiai inkiluose gali gyventi? Ornitologas Darius Musteikis atskleidžia vieną netikėtą faktą - inkilai gali būti keliami ne tik į medžius, bet nešami ir į pomidorų bei agurkų lysves.

Po vasaros inkile būna visokių radybų

Visų pirma derėtų žinoti, kam paukščiams reikalingi inkilai. Tai gali tapti veisimosi ar perėjimo vieta arba prieglobsčiu žiemai. Turėdami tai omenyje galime galvoti, kokios rūšies paukščiui šis būstas bus skirtas, pritaikyti jo dydį, landos plotį. Patartina reikiamos informacijos paieškoti internete, knygose arba pasikonsultuoti su gamtininku. Jis patars kurioje vietoje geriausia kabinti vienai ar kitai rūšiai skirtą inkilą.

Taigi, turime sparnuočiui skirtą būstą, tačiau nežinome, kada jį kabinti. Pasak ornitologo D. Musteikio, tai padaryti niekada nėra vėlu. Vieni įsikrausto iškarto, o kitų gali tekti palaukti: „Kiaurus metus galima kelti inkilus, nesvarbu ar tai bus žiema, ar tai bus vasara. Tie paukščiai juos pasirinks. Apribojimų, kada kelti tikrai nėra. Nėra didelio skirtumo paukšteliams. Iškelsim rudenį – jie bus tušti iki pavasario. Bet tuose inkiluose žiemą tam tikros paukščių rūšys nakvos: zylės, geniai ir pan. O tada pavasarį atskridę kiti paukšteliai bus“.

Jeigu svarstote apie inkilus, skirtus didesniems paukščiams, ir norite, kad nereikėtų jų per ilgai laukti – konstruokite ir įrenkite juos rudenį: „Pelėdoms, stambiems paukščiams geriausia kelti inkilus spalio ar rugsėjo mėnesį. Pelėdos jau praktiškai nuo sausio mėnesio, nuo gruodžio mėnesio ieškosi teritorijų, gyvenimo vietų. Reikėtų kelti iš rudens, kad paukščiai susirastų tą inkilą ir apsižiūrėtų teritorijas“, - teigė D. Musteikis.

Pasak ornitologo, negalima pamiršti, kad laiko derėtų skirti ne tik inkilų kėlimui, bet ir jų valymui: „Geriausia yra valyti rudenį. Spalio - rugsėjo mėnesiai tinka geriausiai, kai jau būna pasibaigęs perėjimo sezonas. Smulkieji paukščiai inkilų patys nevalo, juos reikia valyt kasmet. Jie lizdą krauna ant lizdo. Pavyzdžiui, zylė gali per vasarą išperėti iki trijų vadų. Tai įsivaizduokit - inkilas naujas, o trys lizdai vienas ant kito. Tai realiai inkilas yra pilnas ir kitais metais paprasčiausiai paukščiui nėra vietos, kur perėti. Varnėnas, pavyzdžiui, daugmaž apsivalo pats, bet vis tiek maždaug kas du metai reikia jo inkilą pasižiūrėt. Pasitaiko visokių niuansų. Būna jaunikliai žūsta, būna žiemos periodu nakvojantys paukščiai sušąla inkilėlyje. Visokių radybų galima surast tokiam inkile. Išsivalyti inkilus reikia ir tikrai paukščiai vėl apsigyvens“, - patarė D. Musteikis.

Dažyti inkilą ar ne?

Keliaujant per mišką tenka pamatyti pačių įvairiausių inkilų. Vieni dideli, kiti maži, spalvoti ir raižyti – žmonių išradingumui nėra ribų. Tačiau inkilo išorinis grožis nebūtinai reiškia, kad jame apsigyvens paukščiai. Pabandykime išsiaiškinti, ką reikėtų daryti, kad inkilas taptų ne tik medžio puošmena, bet ir funkcionaliu sparnuočio būstu.

Visų pirma reikėtų nuspręsti, kokiam paukščiui norime įrengti namus, o tada pritaikyti tinkamą lentų ir angos dydį. Pasak D. Musteikio, prieš pradedant konstruoti, svarbu pagalvoti apie inkilo ilgaamžiškumą ir naudojamas medžiagas. Ne vienus metus būstus sparnuočiams įrenginėjantis vyras pats dažniausiai renkasi drebulę: „Patartina inkilus daryti iš drebulinės medienos lentų. Šis medis yra labai atsparus drėgmei. Užtikrinamas tokio inkilo ilgaamžiškumas – jis atsparesnis nei eglinis ar pušinis“.

Nemažai klausimų kyla dėl inkilo išorės. Vieni nusprendžia juos dažyti, kiti palieka tokius, kokie yra. Pasak ornitologo, vieno universalaus atsakymo nėra – priklauso nuo žmogaus fantazijos, išteklių, tačiau nereiktų persistengti: „Iš lauko pusės mes su inkilu galime daryt ką norime – norim impregnuojam drėgmei atspariom medžiagom, norim - nudažom, kažkokius net vaikų piešinius gal naudojam - paukščiai į tai nereaguoja, nebijo. Lakavimas tikrai nebūtinas. Čia bus tik veltui išmesti pinigai“.

Inkilo vidus turėtų būti kuo natūralesnis, kad nebūtų pakenkta viduje įsikursiantiems paukščiams.

Pasigaminus norimą inkilą svarbu žinoti, kaip jį tinkamai pritvirtinti. D. Musteikis teigia, kad geriausia išeitis yra vinis: „Tvirtinimo būdų yra įvairių. Tikriausiai geriausia inkilą prie medžio prikalti. Paprasčiausiai prikalam inkilą, užkabinam su timpa ir taip inkilas įsitvirtina, nesiūbuoja. Visi galvoja, kad tai yra labai didelė žala medžiui, tačiau taip nėra. Vienas vinukas medžiui tikrai nepakenks. Aišku, kad į tą medį nereikia varyt dvidešimt vinių. Daugiau žalos medžiui, kai būna pakabinamas inkilas su kabliu ant šakos ir po to dar su vielom prisukamas, kad nejudėtų. Tos vielos po to įauga į medį ir praktiškai tų vielų iš medžio nebe ištrauksi. Tokiu atveju žala medžiui žymiai didesnė."

Koks inkilas kam skirtas?

GRYNAS.lt jau rodė vaizdo reportažą, kaip nuo A iki Z pasigaminti inkilą klykuolėms. Antrajame vaizdo siužete ornitologas D. Musteikis vizualiai parodo, kaip atrodo skirtingoms paukščių rūšims skirti inkilai ir netgi atskleidžia, kad inkilus reikėtų kalti ne tik paukščiams, bet ir boružėms.

Juos reikėtų kelti ne tik į medžius, o nešti ir  į pomidorų ir agurkų lysves. Kam to reikia -  kviečiame pasižiūrėti patiems: