Medūzos (lot. Medusozoa) yra duobagyviai, kurių kūną sudaro į drebučius panašus audinys. Šie gyviai daugiausia aptinkami vandenynuose bei jūrose ir tai yra vieni stambiausių plūduriuojančių gyvūnų – jie gali būti daugiau kaip 2 metrų ilgio, o sverti – iki 300 kg.

Beje, GRYNAS.lt primena, jog Baltijos jūroje plaukiančios medūzos nedilgina taip, kaip egzotiškesniuose kraštuose gyvenančios jų giminaitės. Būtent todėl, kad neturi čiuopiklių.

Didžioji dalis kitų medūzų turi ilgus (net iki kelių metrų ilgio) čiuopiklius. Jie padengti ląstelėmis, kurios veikia tarsi miniatiūriniai poodiniai švirkštai ir, gyvūnui susidūrus su pavojumi arba medžiojama auka, „iššauna“ pavojingus nuodus. Naujausiame internetinės svetainės „Youtube“ kanalo „SmarterEveryDay“ vaizdo įraše galima pasižiūrėti, kaip tai atrodo mikroskopiniame lygmenyje bei sulėtinus vaizdą.
Maži spygliukai, išlendantys iš geliančios medūzos čiuptuvo

Ląstelės, pavadinimu – knidocitai, toksinais pripildytą medžiagą išleidžia į išorę. Lyg strėlytė, mažas nuodingas smeigtukas atakuoja „priešo“ odą.

Kitos medūzų čiuopikliuose esančios ląstelės padeda atpažinti grobį pagal jo judesius bei išskiriamas chemines medžiagas. Tuomet, dėka knidocitų nuodingasis ginklas atlieka savo darbą ir auka čiuopikliais yra įtraukiama į virškinamąją sistemą.

Iki „SmarterEveryDay“ paviešintos filmuotos medžiagos, mokslininkai šio proceso niekad nebuvo užfiksavę mikroskopiniame lygmenyje, nes tiesiog neturėjo tam tinkamos technikos. Tačiau „Youtube“ kanalo autorius Destinas, padedamas Australijos Džeimso Kuko universiteto tyrėjų, sugalvojo sujungti mikroskopą ir didelės spartos vaizdo kamerą.

Tokiu būdu mums yra suteikiama galimybė išvysti medūzos gėlimo vaizdą taip, kaip to dar niekam iki šiol nėra pavykę. Tikimasi, kad naujausias pasiekimas tyrėjams atskleis daug naujo apie šių gyvūnų elgesį, jų anatomiją bei padės rasti geresnių apsisaugojimo priemonių nuo skausmingų susidūrimų su šiais padarais.