Pakilo temperatūra
G. Paškevičius teigia, kad gamta mėgsta iškrėsti išdaigų, todėl labai stebėtis tokiomis ankstyvomis varlėmis nereikėtų. Jis paaiškina, kad Birutės užfiksuotose nuotraukose matyti pievinė varlė.
„Ji labai panaši į smailiasnukę varlę, norint labai tiksliai pasakyti reikėtų skaičiuoti galinių kojų pirštų narelius, tačiau iš nuotraukos panašu, kad tai bus pievinė varlė. Jos žiemoja ne vandens telkiniuose kaip tos ryškiai žalios varlės, o sausumoje: po uolomis, akmenimis, urveliuose, po nuvirtusiais rąstais, kartais – namų rūsiuose. Varlės pasižymi tuo, kad jos gali žiemoti ir esant labai šaltam klimatui, nes jos kvėpuoja ir per odą“, – pasakoja herpetologas.
Anot jo, žemoje temperatūroje, priešingai nei kitų gyvūnų, varlių kraujo ląstelės nesuplyšta, jų šaltis nesudarko, nes jos yra specifinės struktūros, o kai kurios varlės net gali užšalti ir žiemoti vandens telkinyje. Taip elgiasi įvairios kūdrinės, ežerinės varlės.
Herpetologas aiškina, kad ši pievinė varlė nubudo, greičiausiai, todėl, kad temperatūra jos žiemojimo vietoje staiga pakilo.
„Varlių atsibudimą lemia temperatūros faktorius. Tačiau, kiek pastebėjau, greičiausiai tai lemia ne pati temperatūra, o tai, kaip greitai ji pakinta. Pavasarį varlėms atsibusti užtenka 10-ies laipsnių šilumos“, – kalba pašnekovas.
Galėtų busti ir angys
G. Paškevičius sako, kad varlės ne vieninteliai iš žiemos miego pabudę gyvūnai.
„Labai įdomus dalykas, kad visai neseniai mačiau, kad gyventojas feisbuke įkėlė atsibudusio ežio nuotrauką. Labai įdomiai koreliuoja. Kadangi ežiai yra plėšrūnai, jie medžioja peliukus, tas pačias varles. Ir varlės – pagrindinis jų grobis – jau yra nubudusios. Gamta juos jau žadina. Vadinasi, jau būtų galima ir angių paieškot, nes angys yra patys pirmi bundantys ropliai, kurie dažnai pavasarį nufotografuojami dar ant sniego“, – sako jis.
Herpetologas tikina, kad dabar dar tik sausis, o varlei reikia išgyventi visą vasarį, kuris dažniausiai yra šalčiausias mėnuo Lietuvoje, todėl ji turi susirasti žiemojimo vietą.
„Ji gali bandyti kažkur migruoti, kur veda jos instinktai, nes pavasarį paprastai pabudusios varlytės traukia link drėgnų vietų, ežerų ar upelių, kur jos poruojasi ir prasideda nerštas. Žinoma, šiai varlytei jokie nerštai neprasidės, nes jai reikia vėl grįžti į sąstingį tam, kad ji išgyventų. Jeigu ji bus palikta tiesiog likimo valiai, tai – sunkiai tikėtina, todėl žmonės, pamatę anksti pabudusią varlę, galėtų ją nunešti į rūsį, šaltą vėsią patalpą, kur ji nuėjusi į kamputį ar užsiraususi žemėse galėtų baigti žiemoti. Kaip matau, ši varlė yra tikrai gerai įmitusi“, – patarė specialistas.