Gali patekti ir į namus
Išėjus į namų kiemą tokio vaizdo tikrai nesinorėtų pamatyti. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad šie gyviai aptinkami ne tik lauke. Sutikę kliūtį, pavyzdžiui, namo sieną, jie nebando jos apeiti, o ja lipa, todėl radę kokį plyšį gali nesunkiai patekti ir į kambarius. Juos itin traukia mūriniai pastatai, tarp jų – ir daugiabučiai.
Gamtininko teigimu, Agnės kiemą okupavę gyviai yra šimtakojai.
„Greičiausiai tai bus geltonjuostis šimtakojis, jie buriasi į dideles grupes, migruoja. Kitos šimtakojų rūšys nebūna taip gausiai susirinkusios į vieną vietą. Šita rūšis yra išplitusi visoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Jie gyvena žmogaus aplinkoje“, – sako jis.
Gamtininko teigimu, tokius didelius šimtakojų susibūrimus paprastai iššaukia aplinkos pasikeitimai.
„Jeigu jie gyveno sausoje dirvoje ir pradėjo lyti, užmirko jų buveinė, jie ją palieka ir ieško kitos. Arba pajutę kokią nors kliūtį, pavyzdžiui, namo sieną, jie jos neapeina, o bando perlipti, todėl dažnai susiburia kokiame nors kampe ir lipa siena. Gali ir per mažiausią plyšį patekti į kambarius“, – priduria jis.
Šimtakojais šie gyvūnai vadinami dėl to, kad turi 107-ias porines kojas. Jų dydis siekia iki 5 centimetrų. Didžiausias šių šimtakojų sankaupas galima pastebėti gegužės – birželio mėnesiais.
Išguiti padės keli būdai
D. Makavičius sako, kad žmogui šie gyvūnai nėra pavojingi ir didelės žalos nedaro, dažniau žmonėms tiesiog nemalonu, jei šimtakojai yra jų aplinkoje. Taip pat šie nariuotakojai skleidžia nemalonų kvapą ir jei jų susirenka pakankamai daug, juos galima užuosti.
Anot jo, šimtakojai maitinasi pūvančių augalų dalimis, šaknimis, gali pagraužti ir rūsiuose laikomų daržovių. Tikėtis, kad šimtakojus išnaikins paukščiai neverta, mat dėl jų skleidžiamų medžiagų, sparnuočiai jų nelesa.
Gamtininkas sako, kad pamačius būrį šimtakojų, juos galima tiesiog sušluoti ir išnešti kitur. Cheminės priemonės, jo teigimu, ne visada efektyvios, nes jie gyvena dirvoje ir jos jų gali tiesiog nepasiekti, dažnai lauke pilamus chemikalus nuplauna lietus.
„Kas labai norėtų savo sklype apmažinti šimtakojų, gali panaudoti biologinį preparatą – nematodus (apvaliąsias kirmėles). Nematodus reikia paskleisti dirvoje su vandeniu. Jie įsiskverbia į šimtakojus ir šie per keletą dienų žūva. Kai šimtakojai išnyksta, išnyksta ir nematodai, nes nebėra kuo maitintis“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, didžiausios šimtakojų migracijos vyksta jų veisimosi laikotarpiu – pavasarį ir vasarą, o štai rudenį jų gali pagausėti dėl aplinkos pasikeitimo – staigaus atšalimo, lietaus.
„Galimai jie keitė vietą arba ieškojo žiemavietės. Šimtakojai dažniausiai pastebimi prie mūrinių pastatų. Jei šalia stovėtų medinis namas, ten būtų pastebimas vos vienas kitas. Galbūt dėl to, kad mūriniai pastatai iš lauko dienos metu šiek tiek įšyla. Jei kažkur vyksta naujos statybos darbai ir dirvoje gyvena šimtakojai, jie užplūsta ir daugiabučius.
Norintieji, kad šimtakojai sklype neužsiveistų, turėtų jame palaikyti tvarką – nušienautą žolę išnešti iš namų aplinkos, mat ten yra puikios sąlygos jiems daugintis.