Geodezininkų žodžiais „vilkas mėtėsi ir urzgė tupėdamas ant užpakalinių kojų jauname eglynėlyje“.
Į vietą atvykę miškininkai pamatė sukrečiantį vaizdą: tankaus eglynėlio kampe tupėjo susilenkęs vilkas. Jo dešinė užpakalinė koja buvo apvyniota stora viela, kurios kitas galas buvo pririštas prie medžio.
Aplinkines eglaites vilkas bandė nugraužti, graužimo žymės buvo net 2 metrų aukštyje.
Stresuojantis ir laisvę atgauti bandantis žvėris atakavo visus, ką galėjo pasiekti savo dantimis. Buvo matyti, kad vilkas kilpos nelaisvėje išbuvo mažiausiai savaitę, buvo nusilpęs, agresyvus ir nieko neprisileido artyn.
Suleidus raminamųjų vaistų prasidėjo vilko gelbėjimo operacija.
Išlaisvinus koją žvėris buvo atidžiai apžiūrėtas: į brakonieriaus kilpą pateko vilkė, maždaug 4-5 metų amžiaus, vidutinio dydžio ir geros sveikatos būklės.
Be odos nutrynimų kojoje ir bendro nusilpimo daugiau nepastebėta jokių sveikatos sutrikimų.
Dezinfekavus žaizdą vilkas savo jėgomis atsistojo ant kojų ir pasitraukė gilyn į mišką.