„Apsaugoti ir gausinti ungurių išteklius mums labai svarbu. Nors verslinė ungurių žvejyba apribota ir kasmet vykdomi įveisimo darbai, jų gausa nėra pakankama“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Departamento pareigūnai stebi internetinę erdvę, seka skelbimus ir renka kitą informaciją apie prekybą galbūt neteisėtai sugautomis žuvimis. Įtarus pažeidimą, atliekami kontroliniai pirkimai.
„Atėjus pavasariui, unguriai iš ežerų migruoja į ištekančius upelius ir upes ir paskui Nemunu pasiekia Kuršių marias ir išplaukia į Baltijos jūrą. Taigi bus vykdoma kontrolė visose potencialiose migracijos vietose“, – vardija Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė.
Svarbu
Verslinė migruojančių ungurių žvejyba vidaus vandenyse galima tik aplinkos ministro įsakymu patvirtintose vietose. Nuo 2023 m. pradžios iš 45 ungurių verslinės žvejybos vietų vidaus vandenyse liko tik 18. Limitus rasite čia.
Už vieną neteisėtai sugautą ungurį reikės atlyginti 480 eurų žuvų ištekliams padarytą žalą.
Gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį. T. y. už vieną ungurį –1440 eurų
Svarbiausios žvejybos datos – žvejybos atmintinėje.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt